„Visame pasaulyje „Facebook“ naudojasi daugiau kaip 2,7 mlrd. aktyvių vartotojų per mėnesį, tuo metu Lietuvoje – beveik 1,8 mln., anot tyrimų bendrovės „Statista“. „Facebook“ sėkmę lėmė tai, kad, socialinis tinklas sugebėjo numatyti, kas bus svarbu ateityje. Pavyzdžiui, dar prieš dešimtmetį net už milijardą dolerių bendrovė įsigijo „Instagram“, kuris tuo metu turėjo vos keliolika darbuotojų. Šiandien tiek „Facebook“, tiek „Instagram“ skirti ne tik bendravimui – socialiniai tinklai tapo pajamų šaltiniu nuomonės formuotojams ir svarbiomis reklamos platformomis verslui“, – pasakoja „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė.
Harvardo studentų eksperimentas
Didžiausio pasaulyje socialinio tinklo įkūrėjas Markas Zuckerbergas jau nuo vaikystės domėjosi programavimu ir dar iki „Facebook“ pristatė keletą sėkmingų programų. Vieną jų – muzikos grotuvą „Synapse“, kuris analizavo muzikos klausymo įpročius ir pagal juos pasiūlydavo muziką – netgi norėjo įsigyti „Microsoft“. Vis dėlto M. Zuckerbergas atsisakė ne tik pasiūlymo parduoti programą, bet ir dirbti „Microsoft“.
„Facebook“ užuomazgos slypėjo Harvardo universiteto studentų kurtame socialiniame tinkle „Harvard Connection“. Projekto autoriai buvo trys Harvardo studentai, kurie vėliau prie jo pakvietė prisijungti M. Zuckerbergą.
„Vis dėlto M. Zuckerbergas pasitraukė iš studentų projekto ir vienas įkūrė „Facebook“, o „Harvard Connection“ autoriai kaltino M. Zuckerbergą nukopijavus jų idėją. „Facebook“ pirmiausiai taip pat buvo skirtas Harvardo studentams, tačiau, susilaukęs milžiniško populiarumo, plėtėsi į kitus JAV universitetus, o vėliau tapo prieinamas ir viso pasaulio naudotojams. 2007 m. socialiniu tinklu jau naudojosi apie 50 mln. žmonių“, – prisimena L. Štrafėlaitė.
Naujienų srautas ir „Patinka“ mygtukas
2006-aisiais „Facebook“ pristatė naujienų srautą. Iki tol prisijungus prie „Facebook“ buvo galima matyti tik ant „sienos“ parašytas žinutes ar prisijungusius draugus, o naujienų sraute buvo rodomi visų vartotojų būsenos atnaujinimai. Įdiegus naujienų srautą milijonai interneto vartotojų ėmė piktintis nesuprasdami, kaip jų privati informacija gali būti rodoma kitų žmonių naujienų sraute.
Vis dėlto po kurio laiko vartotojai su naujovėmis apsiprato ir jas pamėgo, o naujienų srautą ėmė naudoti ir kiti socialiniai tinklai.
„2009-aisiais „Facebook“ pristatė ir „Patinka“ mygtuką, kuris šiandieną tapęs vienu svarbiausių socialinio tinklo simbolių. Tiesa, mažai kas pamena, kad šį mygtuką pirmi sukūrė ne „Facebook“, o vaizdo įrašų dalinimosi platforma „Vimeo“, kuri jį panaudojo dar 2005 m.“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertė.
„Instagram“, „WhatsApp“ ir kiti pirkiniai
Socialinis tinklas nuolat tobulėjo ir plėtėsi: ne tik organiškai, bet įsigydamas kitas bendroves. „Facebook“ 2012 m. sumokėjo milijardą dolerių už „Instagram“, o 2014 m. bendrovė už 19 mlrd. dolerių įsigijo susirašinėjimo programėlę „WhatsApp“. Ši programėlė pagal vartotojų išsiųstų žinučių skaičių tuomet daugiau nei du kartus lenkė „Messenger“ – tai buvo rimtas konkurentas „Facebook“. Be to, tuo metu sparčiai populiarėjo kitos susirašinėjimo programėlės, kaip „WeChat“ ar „Viber“, tad „WhatsApp“ leido „Facebook“ su jomis sėkmingai konkuruoti.
„Vėliau „Facebook“ įsigijo ir virtualios realybės įrenginių gamintoją „Oculus Rift“. Tiesa, ne visi „Facebook“ konkurentai sutiko prisijungti prie „Facebook“ – štai „Snapchat“ atsisakė trijų milijardų dolerių vertės „Facebook“ pasiūlymo. Vis dėlto tai nesutrukdė socialiniam tinklui įdiegti populiariausių „Snapchat“ funkcijų – išnykstančių žinučių ar papildytos realybės filtrų“, – pasakoja L. Štrafėlaitė.
Nepageidaujamas dėmesys
Trečdalį pasaulio gyventojų subūręs „Facebook“ neišvengiamai susidūrė ir su įvairiais iššūkiais. Socialinis tinklas ne kartą susilaukė kritikos dėl savo verslo modelio, dėl vartotojų asmeninės informacijos pardavimo trečiosioms šalims, taip pat galimybių platforma manipuliuoti politiniais tikslais. Be to, platforma nuolat sulaukia kritikos strėlių iš vartotojų ir reguliuotojų dėl saugumo spragų, kurių metu atskleidžiama jautri privati tinklo naudotojų informacija, taip pat dėl nesugebėjimo užkirsti kelią netikrų, klaidinančių naujienų sklaidai.
Socialinis tinklas šias problemas siekia spręsti apribodamas trečiosioms šalims pasiekiamą vartotojų informaciją, diegdamas papildomus vartotojų privatumo saugiklius ir įvairius sprendimus, kurie leidžia efektyviau aptikti ir pašalinti klaidingą informaciją.