Be naujų veidų, po pertraukos topan sugrįžo ir jame jau buvę vardai. Ne sykį į trisdešimties aktyviausių komentatorių sąrašą patekdavęs Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, Darius Ryliškis, „Norfa“ atstovas spaudai, Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius, taip pat Sigitas Besagirskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas, Elena Leontjeva, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentė ir po beveik ketverių metų pertraukos – Boguslavas Gruževskis, Vilniaus universiteto profesorius.
Smarkiai kilo I. Ruginienė
Top penketuką šį kartą vėl veda Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, greta jo rikiuojasi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Vaida Budrienė, IKI komunikacijos vadovė, toliau Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas bei Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė.
„Pirmasis topo dešimtukas įprastai yra kiek stabilesnis negu likusi jo dalis. Tačiau ir jame vyko įvairių rokiruočių: didelį šuolį aukštyn, per aštuonias pozicijas, padarė I. Ruginienė. Pirmą pusmetį ji daug komentavo mokesčių reformą, pensijų sistemos pokyčius, suminę darbo laiko apskaitą, taip pat skelbta ir apie jos išrinkimą Europos profesinių sąjungų konfederacijos prezidente“, – sakė Linas Spėčius, „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.
Prekybininkų atstovai spurtavo
IKI su V. Budriene priešaky labai suintensyvino komunikaciją – ši ekspertė palypėjo per tris laiptelius aukštyn ir užima trečią poziciją tope. Per pusmetį ji pasisakė 552 kartus, priartėdama prie A. Izgorodino apimčių ir pralenkdama vieną ryškiausių verslo komentatorių N. Mačiulį.
Mažmeninėje prekyboje ne tik IKI, bet ir RIMI, LIDL kalbėtojai aktyviai komunikavo ir gausino savo pasisakymus. Pastarųjų atstovės O. Suchočeva („Rimi“) ir L. Skersytė (LIDL) cituotos daugiau kaip po 200 kartų. Į topą pateko ir „Maxima“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, per analizuojamą pusmetį naujoje rolėje dirbanti tris mėnesius.
„Dėl kainų konkurencijos prekybos tinklai išlaiko intensyvų komunikacijos tempą ir keičiantis kolegoms svarbu išlaikyti ritmą, nes konkurentai nesnaudžia“, – akcentavo L. Spėčius.
„Citadele“ ekspertas kurstys bankų komunikacijos ugnį
A. Izgorodinas pastaruosius trejus metus yra itin aktyviai komunikuojantis ekonomistas, nuo pernai išlaiko antrąją poziciją tope. Rugsėjo pradžioje jis tapo „Citadele“ banko veidu.
„Iki šiol tokio ryškaus eksperto šis bankas neturėjo, tad tai įneš papildomos energijos ir taip intensyvioje SEB, „Swedbank“, „Luminor“ bankų komunikacijoje, o „Citadele“ banką, tikėtina, įves į aktyviausiųjų komentatorių ketvertuką“, – akcentavo L. Spėčius.
Dar vienas ryškus šuolis tope priklauso Eivilei Čipkutei, Lietuvos bankų asociacijos prezidentei. Diskusijos dėl bankų solidarumo mokesčio ir palūkanų aktualijų bei bankų krepšelio mokesčio padėjo šiai ekspertei pakilti aštuoniomis pozicijomis aukštyn, greta Andriaus Romanovskio, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento. Minėtos aktualijos į rekordines aukštumas kilstelėjo ir G. Šimkaus pasisakymus: Lietuvos bankas aktyviai teikė pasiūlymus, o LBA juos reguliariai komentavo.
Aštuoniomis pozicijomis aukštyn koptelėjo ir Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė; plačiai nuskambėjo jos žinia apie kone pusę lietuvių gyvenančių nuo algos iki algos.
Rimo dalis bankų ekonomistų ir vaistinių bei viešbučių atstovai
Labiausiai komunikacijos apsukas iš ekonomistų mažino Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. Jie cituoti bent po 120 pasisakymų mažiau, o pozicijos krito keliomis žemyn. Ramiau šį pusmetį komunikavo ir Evalda Šiškauskienė, Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos vadovė bei Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė.
„Pernai E. Šiškauskienės komentarų buvo išties daug, nes aktyviai diskutuota apie PVM lengvatų panaikinimą viešbučiams ir restoranams, vyko protesto akcija prie Vyriausybės. Šį pusmetį pagrindinė tema buvo NATO susitikimo poveikis viešbučiams ir restoranams, tačiau tiek ažiotažo, kiek praėjusių metų žinia ši nesukėlė. Dėl ekonomistų nesimato aiškios linijos, lėmusios atoslūgį jų komentaruose, bet svyravimai nėra neįprasti: šie ekonomistai yra buvę ir antroje pozicijoje, ir už dešimtuko ribos“, – sakė „Kantar“ ekspertas.
Į dešimtuką patenkantys Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, ir V. Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, tope kilstelėjo per vieną poziciją aukštyn. Tiesa, pasak L. Spėčiaus ne dėl to, kad aktyviau komunikavo patys – o dėl mažiau komentavusių T. Povilausko, M. Dubnikovo ir Ž. Maurico.
Trečią pusmetį pirmauja G. Šimkus
Aktyviausias Lietuvos verslo temų komentatorius kaip ir pernai buvo G. Šimkus – šį pusmetį pralenkė net save patį.
„Nors nuo pat paskyrimo 2021 m. jis aukštose topo vietose, o pastaruosius tris pusmečius kalbėtojų sąraše buvo pirmasis – šįkart jo pasisakymų kiekis buvo apie 900. Tokį aktyvumą komentatoriams įprastai pavyksta pasiekti tik itin karštais laikmečiais, kai yra didelis informacijos poreikis: pvz. euro įvedimo priešaušryje, pandemijos pradžioje, kriziniais laikais ir pan.“, – sakė ekspertas.
Pasak „Kantar“ komunikacijos analizės vadovo, G. Šimkus daugiausia komentavo BVP ir ekonomikos prognozės, mokesčių reformą, infliaciją ir kainų lygį, kalbėjo apie palūkanų normų didinimą, naujų bankų atėjimą iš Vokietijos ar Ispanijos, bankų paslaugų krepšelius ir bankų solidarumo mokestį.
Štai kaip atrodo 2023 m. I pusmečio verslo nuomonės lyderių TOP30 ir jo palyginimas su ankstesniu pusmečiu.
Apie „Kantar“ „Verslo nuomonės lyderių reitingą“
„Verslo nuomonės lyderių reitingą“ nuo 2010 metų sudaro bendrovė „Kantar“, stebėdama verslo sektorių, asocijuotų organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų reputaciją medijose bei visuomenėje. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos, prekybos ir pramogų centrų bei degalinių sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 43 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį.
Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę netraukiamos. Analizuojami pranešimai publikuoti daugiau nei 230 didžiausią auditoriją pasiekiančių spaudos, interneto, radijo ir TV šaltiniuose 2023 m. pirmąjį pusmetį.