„Šiais audringais metais įmonės, įstaigos ir organizacijos gavo ne tik progą, bet ir prievolę savo darbais parodyti, kokios yra tikrosios jų vertybės. Migracijos krizės, karo, infliacijos sukelti iššūkiai tapo lakmuso popierėliu, kaip verslai iš tiesų rūpinasi savo darbuotojais, visuomenės gerove, ar elgiasi sąžiningai ir atsakingai. Šis tyrimas leidžia pamatyti 360 laipsnių vaizdą – dėl kokių priežasčių reputacija grimzta į dugną, o kokie kriterijai kaip tik ją stiprina“, – sako Raminta Rimkienė, agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ direktorė ir partnerė.
Reputacijos indekso tyrimą jau septintus metus iš eilės atliko konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų bendrovė „Customer Centric Consultancy“ kartu su komunikacijos paslaugų agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Investuotojų forumu, Lietuvos marketingo asociacija (LiMA).
Atrinktas 72 įmones, įstaigas ir organizacijas vertino trys respondentų grupės: plačiosios visuomenės atstovai, nuomonės lyderiai (ekspertai, tinklaraštininkai, žurnalistai ir t. t.) ir sprendimų priėmėjai.
Naujausi rezultatai pateikė staigmeną. Pandemija buvo sustiprinusi verslo reputaciją, o į viešojo sektoriaus sprendimus buvo sureaguota jautriai ir dažniausiai – neigiamai. Tuo tarpu šiemet verslo reputacija sumenko, o valstybės institucijos ir organizacijos gavo papildomą pasitikėjimo kreditą.
„Tai dar kartą įrodo, koks stiprus faktorius reputacijoje yra lyderystė. Per pandemiją būtent verslas demonstravo lyderystę, bet prasidėjus karui Ukrainoje estafetę perėmė viešasis sektorius. Toks vaidmenų apsikeitimas atsispindi ir tyrimo rezultatuose“, – sako Rūta Gaudiešienė, Konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonės „Civitta“ partnerė, „Customer Centric Consultancy“ vadovė.
Ji pabrėžia, kad vienas esminių pokyčių, kurį šiemet atskleidė tyrimas, – lūkesčiai verslams virsta reikalavimais, ir to, ką jie darė vakar, jau nebepakanka šiandien likti lyderiu.
„Anksčiau mūsų šalies technologiniam pasididžiavimui – startuoliams, vienaragiams, biotechnologijų įmonėms – pakako vien to, kad jie ryškūs, sėkmingi ir leidžia didžiuotis lietuviškomis įmonėmis. Bet tendencingai besileidžiantys jų reputacijos skaičiai rodo, kad dabar nebegana to, kas anksčiau garantavo pirmąją vietą. Iš jų tikimasi daugiau, ir verslai turės reaguoti į augančius reikalavimus“, – įsitikinusi R. Gaudiešienė.
Ji pastebi, kad aktyvūs veiksmai karo Ukrainoje atžvilgiu labai greitai tapo savaime suprantama verslo elgesio higiena. Greitai sureagavę verslai nebūtinai sulaukė didelio postūmio reputacijos atžvilgiu, tačiau vėluojantys arba nenorintys priimti sprendimų buvo skaudžiai nubausti.
Migracijos krizės, karo akivaizdoje po padidinamuoju stiklu atsidūrė savivaldybių veikla bei jų vadovų sprendimai. Daug iššūkių sukėlę metai sumaišė kortas, ir tyrimas atskleidė, kad amžinoje kovoje tarp Vilniaus ir Kauno atsirado naujas laimėtojas.
Rezultatai rodo ir tai, kad kai kuriais atvejais kardinaliai išsiskiria visuomenės, nuomonės lyderių ir sprendimų priėmėjų požiūris – pavyzdžiui, vertinant Prezidentą ir Vyriausybę.
„Įdomu ir tai, kad tyrimo rezultatai neigia stereotipą – esą kontroliuojančios, saugančios, o tuo pačiu ir baudžiančios viešojo sektoriaus institucijos niekada nesulauks didelės visuomenės meilės, ir jų reputacija visuomet bus prasta. Tyrime išryškėjusių lyderių TOP rodo, kad tai nebūtinai yra tiesa – tokios institucijos gali užsitarnauti pasitikėjimą, o kartu – ir užsiauginti gerą reputaciją“, – atkreipia dėmesį viešojo sektoriaus reputacijos valdymo ekspertė Inga Tarakavičiūtė.
Išsamūs Reputacijos indekso tyrimo rezultatai bus pristatyti gegužės 31 d., 17 val. „VIlnius Tech Park“. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas „Delfi TV“.
