Pirmenybė – lietuviškai ir itališkai virtuvei
Prieš 18 metų Inga į Norvegiją išvyko norėdama pakeliauti, paatostogauti. O ten netikėtai sulaukė darbo pasiūlymo ir liko. „Lietuvoje turėjau darbą ir gerai mokamą, tačiau dirbti restorane maisto technologe man nepatiko“, – pasakoja 41 metų lietuvė. Svečioje šalyje pradėjusi nuo darbo viešbutyje šiandien moteris gamina maistą ir sako, kad ši veikla jai labai patinka: „Tai yra mano sritis – virtuvėje galėčiau darbuotis nuo ryto iki vakaro“.
Norvegijoje Inga ištekėjo, susilaukė dviejų dukterų, tačiau po kurio laiko šeima iširo.
Nors Skandinavijoje gyvena jau gana netrumpą laiką, šios virtuvės lietuvė taip ir nesugebėjo pamėgti. Joje vyraujantys mėsos patiekalai lietuviškam skoniui nėra gardūs, pūdyta žuvis nevilioja, o daržoves vietiniai nelabai mėgsta.
Todėl Ingos namuose sklinda lietuviškos, itališkos virtuvės kvapai. Inga renkasi lengvesnį maistą: paukštieną, makaronus, daržoves, jai labai patinka ruošti ant grilio.
Patinka ir lietuviui, ir norvegui
Bent kartą per mėnesį moteris gamina lietuvišką Čičinsko kepsnį – jį mėgsta tiek namiškiai, tiek draugai. „Žinoma, panevėžiečiai visi žino šį kepsnį. O kadangi mano draugai – ne iš šio krašto, jie buvo sužavėti, kai pirmąkart pavaišinau šiais kepsniais. Ir labai nustebo sužinoję, kad tai firminis Panevėžio krašto kepsnys. Man pačiai buvo keista, kad kažkas gali nežinoti patiekalo, kurį aš valgau kone nuo vaikystės“, – juokiasi pašnekovė.
Visada su nekantrumu šio patiekalo laukia ir šiaip maistu išrankios Ingos dukros.
Čičinsko kepsniui nelieka abejingi ir norvegai – visiems, kam tik teko laimė ragauti Ingos gaminių, šis kepinys paliko labai gerą įspūdį. Kaip jį gaminti, Inga išmokė jau ne vieną skandinavą.
„Norvegams galima įtikti pasiūlius Čičinsko kepsnių, kibinų, čeburekų, tačiau tik ne tarkuotų bulvių patiekalų“, – patirtimi dalijasi Inga.
Prie Čičinsko kepsnio Inga patiekia salotų ir kaskart stengiasi jų paruošti vis kitokių – kad būtų įvairiau. „Kartais gaminu mažesnius kepsnelius – tai labai patogu rengiant šventę ir laukiant svečių. Kepsneliai skanūs ir šalti, tačiau prieš patiekiant rekomenduoju juos penkiolikai minučių pašauti į 50 laipsnių pakaitintą orkaitę – kad Čičinsko kepiniai nebūtų tokie riebūs ir juos būtų maloniau paimti į rankas“, – pataria.
Čičinsko kepsnys – su istorija
Pasak Ingos, Čičinsko kepsnių atsiradimo istoriją pasakoja sena legenda. „Pasakojama, kad Panevėžio krašte, Upytėje, gyveno dvarininkas Čičinskas, kuris labai žiauriai ir negailestingai elgėsi su žmonėmis. Dievai jį už tai nubaudė ir šis prasmego po žeme kartu su visu savo dvaru. Piliakalnis, ant kurio, pasak legendos, gyveno dvarininkas, vadinamas Čičinsko vardu – jis iki šiol yra žmonių lankomas. Manoma, kad Čičinsko kepsniai ir buvo pradėti gaminti šiose vietovėse,” – teigia Inga.
Moteris atsimena, kad dar tada, kai gyveno Panevėžyje, Čičinsko kepsnys jai buvo gerai pažįstamas patiekalas, kurio buvo galima paragauti ir kavinėse, ir miesto valgyklose ir t.t.
Todėl nieko nestebina, kad tokį garsų kepsnį moka pagaminti ir vietos gyventojai.
„Tiesa, kiekviena šeimininkė turi savo receptą, aš visada kepu pagal mamos. Įdarui visada naudoju 50 % kiaulienos faršo ir 50 % jautienos faršo. Svogūno nededu – tik druska ir pipirai. Tešlai naudoju pusę su lupenomis virtų, nuluptų ir trintų bulvių, likusi dalis – miltai, mušu kiaušinį. Miltų dedu tiek, kad tešla nebeliptų prie rankų minkant ir kad tešla nebūtų per kieta, nes kočiojant vėl naudosime miltus.
Tada paruošiu iš faršo tokias „dešreles“.
Tešlą iškočiojusi supjaustau juostelėmis, faršo „dešrelę“ dedu ant juostelės ir gražiai apsuku. Galiukus užspaudžiu, kad verdant juostelės „nepabėgtų“.
Verdame įkaitintame aliejuje, kol įgaus gražią rusvą spalvą – apie 5 min. Patiekiu su mėgstamomis salotomis, česnakiniu padažu. Pagal originalų receptą prie Čičinsko kepsnio yra paduodami ryžiai, marinuoti svogūnai bei morkų ir česnakų salotos.