Kitokius šaltibarščius pagaminusi Inga: skirtingai nei mums įprastieji, šie net kitą dieną nepakeitė skonio ir vaizdo

Tikras lietuvis tautiškų patiekalų nepamirš net gyvendamas už tūkstančių kilometrų nuo tėvynės. Antai Inga Haakonen, Norvegijoje skaičiuojanti jau 19-us metus, niekada nepamiršo šaltibarščių. O prieš kelias dienas net išbandė kitokį nei daugeliui įprasta šaltibarščių variantą ir buvo juo tiesiog sužavėta.

Inga atmena, kad vaikystėje labai laukdavo, kada gi prasidės šaltibarščių sezonas. O jis nusitęsdavo kone iki pat vidurvasario.

„Dabar suprantu, kodėl turėjome sezoną šiai šaltasriubei – tikrai buvo sunku viduržiemį rasti krapų ar net agurkų su svogūnų laiškais. O kadangi šiandien mums tai yra kasdienybė, oficialiai esu paskelbusi, kad šiai sriubai sezono nėra“, – juokiasi Inga.

Na o kadangi Inga labai mėgsta degustuoti, rasti naujų skonių ar patiekimų, nekeista, kad neradusi vieno ar kito ingrediento, ji sumanyto patiekalo idėjos neatsisako ir vos per kelias minutes „sumeistrauja“ naują.

„Šylant orams mėgstu gaminti tiek gaspačio sriubą, tiek mums įprastus šaltibarščius ar baltąją šaltsriubę su rūgštynėmis. Dukrytės valgo tik įprastus tradicinius šaltibarščius, kitų nė neragauja, nes joms atrodo keistai. Tiesa, užtruko, kol paragavo ir šių įprastų, nes Norvegijoje tokio ar panašaus patiekalo nėra. Bet kai paragavo, dabar ir pačios prašo“, – šypsosi dviejų vaikų mama.

Prieš kelias dienas Inga sugalvojo pasigaminti šaltibarščius, bet pritrūko ingredientų. Tačiau Inga nepasimetė ir vos po 5 minučių ant stalo jau turėjo naują patiekalą.

„Kadangi šaldytuve neturėjau kefyro, o šaltibarščių norėjau kaip mažas vaikas saldainio, tai užsispyriau, kad vis tiek pagaminsiu iš to, ką turiu. Labai mėgstu kalendrą, tai šis augalas buvo pirmas paimtas iš šaldytuvo, burokėliai sekė iš paskos kartu su agurku, laimu bei svogūnlaiškiais“, – pasakoja lietuvė.

Bežiūrint į pusę stiklainiuko marinuotų burokėliu Ingai kilo mintis viską sutrinti, nes marinato buvo daugiau nei pačių burokėlių. Gauta masė buvo tiršto rūgpienio konsistencijos, tad Inga svarstė, kokiu būdu būtų galėtų paskystinti šaltsriubę.

„Sumaniau įpilti kokoso pieno vietoj įprasto vien todėl, kad tuo pačiu eksperimentu norėjau išbandyti šaltibarščius be pieno produktų. Jei jau neturėjau kefyro, pieno nutariau nepilti iš principo. Kokoso pienas tikrai nesuprastino skonio – jis juntamas labai minimaliai“, – tikina maisto kūrėja.

Ingai labai patiko ir sriubos spalva, nes su kefyru ar pienu nemaišyti burokėliai išlaikė savo tikrąją spalvą, kuri, pasak moters, atrodo labai viliojančiai.

„Šie šaltibarščiai labai tiktų žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nevartoja pieno produktų. Dėl įdomumo palaikiau šią šaltsriubę per naktį šaldytuve – norėjau pažiūrėti, ar pakis skonis, spalva bei konsistencija, nes įprastųjų pakinta ir spalva, ir skonis. Ši sriuba išlaikė visas pirmines savybes“, – Inga buvo maloniai nustebusi.

Moteris turi ir patarimų gaminsiantiems pagal jos receptą: „Maža rekomendacija: aš nepjausčiau kiaušinio į sriubą, bet jo pasigedau. Kitam kartui tikrai šalia patieksiu ir virtą kiaušinį, bet nedėsiu į sriubą – kad nesugadintų tokios gražios spalvos. Laimo sultis galima keisti citrinos, o jei kas nemėgsta rūgščiai, burokėlius galima naudoti virtus, tiesiog tokiu atveju reikės daugiau kokoso pieno“, – patarimų negaili Inga H.

Kitokie šaltibarščiai

Reikės:

virtų ar marinuotų burokėlių
agurko
kalendros
laimo sulčių
svogūnų laiškų saujelės
kokosų pieno šlakelio

* Visus ingredientus – burokėlius, agurkus, baltesnes svogūnų laiškų dalis – sutrinti. Įspausti laimo sulčių.

* Pilti kokosų pieno – kol gausis norimo tirštumo sriuba.

* Patiekiant įpjaustyti svogūnų laiškų, puošti laimo skiltele.

* Prie šaltibarščių Inga patiekė orkaitėje folijoje keptą violetinę bulvę. „Ši bulvė man – senas atradimas, skoniu nepanaši į saldžią, bet saldesnė už mums įprastas ir spalva šviesi“, – dalijasi recepto autorė.