Tinklaraštininkė Renata dalijasi sūrio iš jogurto receptu: pagaminti paprasta, o tekstūra ir skonis tiesiog sužavės

Puikaus patiekalo idėją maisto tinklaraščio „Kūmutės virtuvė“ autorė Renata Šniolienė užmatė bemiegę naktį skaitydama receptus internete. „Ir jei receptas labai sudomina, tokį išbandau jau kitą dieną – esu labai nekantri šiuo klausimu. Rezultatas itin maloniai nustebino Renatą, dar daugiau – ir skonis, ir sūrio tekstūra tiesiog sužavėjo tinklaraštininkę.

„Naminius sūrius gaminu nuo seno – tiek varškinius, tiek lydytus, fermentinius, džiovintus, bet tokio elementaraus ir paprasto dar neteko“, – džiugiai sako žinoma maisto tinklaraščio „Kūmutės virtuvė“ autorė Renata Šniolienė ir dalijasi nuostabiu atradimu.

„Daugeliu atveju varškės sūrio gamyba yra kaitinamo pieno sutraukimas rūgštimi – citrinų sultimis, actu, rūgpieniu ar kefyru. O kadangi jogurte yra rūgšties, sūrio gamybai tereikia… jogurto“, – atskleidžia tinklaraštininkė Renata.

Kaip ir gaminant klasikinius varškės sūrius, juos galima gardinti pačiais įvairiausiais priedais.

„Man gardžiausias Latvijoje ragautas sūris su riešutų mišiniu, su ciberžole ir kmynais, tiesiog kmynais, džiovintais pomidorais, džiovintais baravykais, įvairiomis sėklomis, kapotais krapais ar kalendros lapeliais. Žodžiu, variacijų begalė“, – sako R. Šniolienė.

Kol kas tinklaraštininkė sūrį gamino iš pirktinio jogurto, tačiau, neabejoja, bandys ir iš naminio. Ir būtinai – graikiško tipo, 10 procentų riebumo, kurį Renata perka kibirėliais po 1 kg.

„Gauto sūrio tekstūra – kaip varškės sūrio, tarsi iš trupinėlių, bet standi. Ypač skanus po 48 valandų, tada jau būna kietas. Bandysiu džiovinti, panašu, kad bus dar skaniau“, – patyrusiai tinklaraštininkei idėjų netrūksta.

R. Šniolienė pasakoja, kaip pasigaminti sūrį iš jogurto:

„Vienam 24 cm diametro sūriui naudoju:

2 kg graikiško jogurto

1 šaukštą rupios druskos

* Jogurtą sukrečiu į storasienį puodą. Jei tokio neturite – ne bėda, tiesiog reikės dažniau maišyti verdamą masę.

* Kaičiu kaitrą ir laukiu, kol jogurtas užvirs, tuomet beriu druską, vis pamaišau ir laukiu, kol masė pradės atsiskirti į varškės grūdelius ir gelsvas išrūgas. Jeigu naudoju priedus ar prieskonius, juos suberiu būtent šiame etape.

* Pasiruošiu koštuvą, dedu jį ant gilaus dubens ir iškloju dvigubu marlės sluoksniu.

Pilu puodo turinį, lukteliu, kol truputį atvės. Ir, užlenkusi marlės kraštus į vidurį, dedu lėkštę ir nedidelį svorį.

* Išrūgų niekada neišpilu, supilu į patogią tarą ir sandėliuoju šaldytuve. Vėliau jų pagrindu kepu lietinius blynus, pilu į verdamas sriubas, o kartais, nors tai ne kulinarinė tema, skalauju plaukus, išrūgų dėka plaukai ima žvilgėti.
* Atvėsusį ir sustingusį sūrį išvynioju iš marlės, dedu ant plokščios lėkštės ir ją dedu į šaldytuvą. Sūris išėjo nemažas – apie 6–7 centimetrų storio ir 16 centimetrų skersmens.

* Valgome su lydytu sviestu patepta juoda duona, šermukšnių pagardu ar svogūnų džemu.“