„Esame gerokai išlaisvinę savo skonių receptorius. Žmonės Lietuvoje noriai ragauja, entuziastingai degustuoja, drąsiai eksperimentuoja su maistu. Tai mūsų šalyje toli gražu ne visada buvo savaime suprantama: prie mažiau pažįstamų skonių ir virtuvių, kurias šiandien jau išmokome vertinti, pratinomės ilgus metus“, – pranešime žiniasklaidai teigia pirmojo Lietuvoje pagal visas Paryžiaus tradicijas įkurto restorano „Motif“ kūrybinis šefas.
Pokyčiai, pasak jo, matomi ne tik kalbant apie maistą.
„Dabar jau stebiu naują po truputį prasidedantį lūžį Lietuvos visuomenėje: suvokimą, kad vakarienė restorane – tai daugiau nei tiesiog pavalgymas. Lietuvių vakarienės dažniausiai – vis dar greitos, efektyvios, dvigubai trumpesnės, nei, pavyzdžiui, prancūzų, italų ar ispanų. Tačiau jos ilgėja, po truputį virsta patirtimis“, – sako M. Meidus.
3 valandų vakarienės, naujos pažintys ir gyva muzika
M. Meidaus teigimu, eksperimentas vilniečiams pasiūlyti paryžietišką vakarienės kultūrą sulaukia dvejopų reakcijų, bet pirmieji veiklos metai rodo, kad esame vis imlesni naujovėms.
„Paryžiaus vakarienių bei restoranų kultūra – labai savita, į ją dėmesį atkreipia tikriausiai kiekvienas ten nuvykęs. Staliukai – greta vienas kito, leidžiantys betarpiškai užmegzti pokalbį su šalia vakarieniaujančiais žmonėmis ir jaustis bendruomenės dalimi, garsios diskusijos ir juokas – skaičiuojama, kad garsas restoranuose ten gali pasiekti net 70 decibelų. Itin energinga atmosfera dažnai papildoma dar ir gyva muzika.
Ši jau šimtmečius trunkanti tradicija susiformavo dėl išskirtinio prancūzų požiūrio į vakarienę. Jiems tai – renginys, pramoga, patirtis, kuri yra neatsiejama nuo draugų ir naujų pažinčių, karštų diskusijų. Sklando daugybė legendų apie audringas žinomų prancūzų rašytojų bei filosofų diskusijas prie vakarienės stalo Paryžiuje. Tokie susitikimai įprastai trunka 2–3 valandas ar net ilgiau“, – pasakoja vienas iš restorano įkūrėjų.
Pasak jo, atidarydami paryžietiško stiliaus restoraną sostinės senamiestyje, su kolegomis žinojo, kad tai – drąsu ir neįprasta.
„Tyrimai rodo, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų mieliau renkasi vakarieniauti tylioje, ramioje, intymioje aplinkoje. Tad juokaudavome, kad restoraną kuriame likusiems 30-čiai proc. Tai atrodė kaip tiesiog smagi avantiūra. Ir ji, regis, pasiteisino: matome, kad turime nuolatinę auditoriją, tačiau mažiau įprastą kultūrinę patirtį vis dažniau išdrįsta išbandyti ir nauji žmonės. Taip pat, nenuostabu, vakarieniauti čia dažnai renkasi prie paryžietiškos kultūros labiau įpratę svečiai iš užsienio“, – sako M. Meidus.
Esame linkę vakarieniauti ramiau ir greičiau
Lietuviška vakarienės tradicija, dominuojanti daugelyje restoranų mūsų šalyje, yra visiškai kitokia, teigia šefas. Individualūs, asmeninius pokalbius turėti leidžiantys staliukai, išdėstyti metro ar net didesniu atstumu vieni nuo kitų, tylūs pašnekesiai, ramus foninės muzikos įrašas ir gana trumpos, į valgymą dažniausiai sukoncentruotos vakarienės.
„Tradicijų įvairovė mieste – tai kiekvienos kultūros turtas, nes skirtingos vakarienės yra skirtos skirtingoms progoms, nuotaikoms ar situacijoms. Galėti praleisti vieną vakarą gyvoje, energingoje erdvėje, mėgaujantis gera kompanija, geru maistu ir gyva muzika, o kitą – intymiai vakarieniauti ir turėti atvirą pokalbį tyloje, yra kiekvieno didmiesčio būtinybė.
Įdomių vakarienės tradicijų, kurios mums gali pasirodyti keistos ar iš pirmo žvilgsnio nesuprantamos, pasaulyje – gausu. Tad neatmetu, kad, Lietuvos visuomenei sparčiai pažindinantis su pasauliu, čia įsikurs vis daugiau itin egzotiškų patirčių“, – sako restorano kūrybinis šefas.