Nejau galvojate, kad garsiausias pasaulio gastronomijos gidas nesikonsultuos su labiausiai skaitomu maisto kritiku Lietuvoje? Aš irgi manau, kad jie jau ieško mano telefono numerio ir banko sąskaitos rekvizitų.

Restorane „Gaspars” buvau jau senokai, o šiandien tariausi eiti vėlyvųjų pusryčių su dukra Milda Maria; ir ką jūs manote, ar lengva gauti staliuką vėlyvųjų pusryčių Vilniuje? Manote, kad Žolinės proga visi išvyko? Kad visi vilniečiai išvažiavo namo į Ožkabalius, Tarakoniškes ir Panevėžį? Jums rimtai taip atrodo? Jūs klystate.

Užkalnio pusrytėliai už 70 EUR. „Gaus Michelin įvertinimą”, žada ekspertas

Žmonių pilna, jų kišenės pilnos pinigų, ir tie žmonės valgo ne namie, nes kam tiesiog pusryčiauti, kai galima turėti fantastinę organoleptinę patirtį.

Gavome staliuką „Gaspars”, nes esu elito atstovas. Ne, juokauju. Tiesiog pasisekė. Restoranas pilnas žmonių.

Paskutinį kartą Gaspars buvau lygiai prieš trejus metus („Užkalnis: toks puikus maistas turėtų kainuoti bent dvigubai brangiau”) ir toje apžvalgoje parašiau daug gero ir teisingo (kaip visada).

Pakartoti galiu štai ką: „Gaspar’s restorano virtuvei vadovauja Gaspar Fernandes, portugalų kilmės šefas, gimęs pietų Indijoje, Goa, mokęsis Londone ir nematomas Lietuvoje nei prie foto sienelių, nei TV laidose: turbūt todėl, kad visą laiką leidžia virtuvėje.”

Užkalnio pusrytėliai už 70 EUR. „Gaus Michelin įvertinimą”, žada ekspertas

Beveik nematomas, pataisyčiau save dabar. Šefą kartais galima pamatyti, nes virtuvės menas Lietuvoje - vis labiau asmeniškas, žmones perka knygas dėl rašytojo, į teatrą eina dėl režisieriaus ir aktorių, o į restoranus eina pas šefą.

Restorano pavadinimas pagal šefo vardą yra labai tinkamas ir žaviai ironiškas Lietuvoje, kur socialiai neadaptuotos ir kompleksuotos ypatos bando kelti savivertę (dažniausiai tai nemylimos ir užsidrožusios ofisų vergės), vaizduodamos artimą pažintį su garsenybėmis. Jos eina valgyti „pas Martyną”, “pas Liutaurą” arba „pas Deivydą”, o į koncertą (atsiprašau, „koncą”) varo „pas Andrių” arba „pas Vaidą”, nors nepažįsta nei tų šefų, nei Mamontovo, nei Baumilos.

Tai kaip tie pusryčiai? Žiūrėkite nuotraukas.

Modifikuota klasika žiebia, kaip žaibas: štai labiausiai klasikinis amerikietiškas geros nuotaikos pusryčių patiekalas, kiaušinienė su steiku („steak and eggs”), atsiradusi JAV tada, kai žmonės jautėsi tokie turtingi, kad prie kiaušinienės jau užsisakinėjo nebe dešreles, bet tiesiog puikaus jautienos kepsnio gabalą. Ir čia mėsa amerikietiška, USDA kategorijos (raidės reiškia tiesiog JAV žemės ūkio departamentą, kuris geriausią mėsą žymi savo kokybės žyma). Ir daržovės čia labiau primena pietų Indiją, negu Ameriką: sušildytos pipirais, tirštame padaže kliuksinčios. Pipirus, beje, į Goa ir į Indiją atvežė būtent portugalai, kadaise turėję didžiulę imperiją: tai buvo importas iš pietryčių Azijos. Iki kolonijinių laikų čiliai Indijai nebuvo būdingi.

Dukra Milda Maria, su kuria pusryčiaujame (jeigu jums įdomu, kodėl jos antrasis vardas rašomas nelietuviškai, taip yra todėl, kad mano princesė yra anglė) pasirenka Tėvynės šauksmą: angliškus pusryčius, kurie čia yra nuostabiai ir subtiliai pakeisti: vietoje pievagrybių - lietuviškos voveraitės (dar prabangiau), pomidoriukai maži, geltoni, ir pusė puikaus avokado, papuošto labai indiškos vibracijos ir emocijos gėlėmis. Paragaukite tuose pusryčiuose jų keptos šoninės. Liksite priblokšti.

Užkalnio pusrytėliai už 70 EUR. „Gaus Michelin įvertinimą”, žada ekspertas

Deserto porciją dalinomės vieną per pusę. Bananų blyneliai man priminė ir Indiją, savo spalvingumu, ir Portugaliją - saldumo sprogmeniu. Yra tokie portugališki pyragėliai pastel de nata, su plikytu kiaušininiu kremu, dėl kurių Lisabonoje žmonės eina iš proto. Man buvo panašus pojūtis.

Dviese sumokėjome kukliai, 60,30 EUR, ir dar dešimt eurų palikau arbatpinigių. Tai viso septyniasdešimt. Su nedidele kaina taip galima būtų pusryčiauti kasdien.

Kitąsyk užsisakysiu, žinoma, brioche su omaru, erškėto ikrais ir vėžiagyvių sviestu. Patiekalas kainuoja solidžius 90 EUR - bet tai juk tik pinigai, jie ateina ir išeina, o prisiminimai lieka visiems laikams.

Užkalnio pusrytėliai už 70 EUR. „Gaus Michelin įvertinimą”, žada ekspertas

Penkios žąsys iš penkių, ir jeigu Vilniuje norėsite rasti geresnius vėlyvuosius pusryčius, jums teks gana ilgai ieškoti.

Gaspar‘s, Pylimo g. 23-3, Vilnius. Tel. +370 657 07050. Tinklalapis:
https://www.gaspars.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)