Kitas dar mėgstamas yra parašymas „jei aš turėčiau restoraną, parašyčiau, kad Užkalnis nepageidaujamas“. Dėl to tu ir neturi restorano, ir niekada neturėsi. Patikėkit, kaip man visa tai patinka. „Ar tau nenusibodo dar tas nesąmones rašyt?“ Ne, aš dar tik pradedu. Su mano gera sveikata ir nuotaika jūsų laukia dar keli dešimtmečiai mano fejerverkų.
Tai štai, buvau komandiruotėje Lietuvos pajūryje, ir, kaip galite spėti, apėjau ne vieną ir ne dvi maitinimo įstaigas. Buvo tokių, kurios tiesiog prašėsi suvartomos. Buvo viena tokia vieta Nidoje, apie kurią jau esu rašęs, ir kur dabar labai, labai geras maistas ir tragiškas aptarnavimas visame kurortiniame gražume. Aš jų neminėsiu, nes jie nenusipelno, gana. Tegu susimoka, tada parašysiu. Tarifai nuo keturių tūkstančių eurų, pinigus galima paduoti koldūnų maišelyje.
Tačiau pagalvojau, kad suvartymai palauks. Geriau gal padarom taip: aš parašysiu apie nuoširdžiai man patikusią vietą, kuri labai stengiasi, ir tegu pas juos nuo šiandienos užgriūna lankytojai ir prineša jiems pilną kasą pinigų, ir svečiai tegu nepamiršta arbatpinigių, ir taip aš prisidėsiu prie Lietuvos ekonomikos augimo. Sezonas tik prasideda, galiu juk ir kažką gero padaryti.
Restoranas „Marių akis“ yra Pervalkoje, kuri yra Kuršių Nerijoje tarp Preilos ir Juodkrantės. Tai paprastų paprasčiausia vieta su fantastišku vaizdu į marias, kaimo turizmo stiliaus lauko baldais ir valgiaraščiu, kuris prašosi kiek pataisomas, bet apie tai truputį vėliau.
Pervalka šiais laikais stebina. Tuo metu, kai Juodkrantėje vienintelis geras dalykas yra rūkyta žuvis prie kelio (pats miestelis atrodo, kaip konservuoti 1981 metai), o Nida sparčiai ritasi velniop (viskas išrausta ir statybos nevyksta, nes čia lietuviškas paprotys, išknist kurortą prieš sezoną ir viską numest kčiortu, privažiavę surūdijusių grabų norvegiškais ir angliškais numeriais, kurių keleiviai vaizduoja ponus - nors tegu vaizduoja, jų šilingų ir markių reikia augančiai Lietuvos ekonomikai, kad mes čia dar turtingiau gyventume gausaus vartojimo šventėje), tai Pervalka atrodo, lyg ją būtų atidavę vokiečiams ir šie per pora metų investavo kelis milijardus, ir dar patys prižiūrėjo, kad viskas gerai būtų.
„Marių akis“ neturi ne tik tinklalapio, bet ir normalaus Facebook puslapio, tačiau kam jo reikia? Jie gyvena ne internete, o maitina žmones. Kai buvome ten, žmonių priėjo nemažai, ir visi atrodė patenkinti, nes ko tikėjosi, tą ir gavo.
Maistas – paprasčiausia pajūrio programa. Niekas nešoka aukščiau bambos ir niekas neapsimeta improvizuojančiais gastronomais, ir ačiū jiems už tai. Kai užsisakėme maistą, pribėgo šeimininkė ir griežtai įspėjo, kad Kijevo kotletas bus iš maltos vištienos. Tai gerai, sakau. Nes ką ten žinai, gal čia ponai iš Los Andželo atvažiavę ir būtinai pageidauja plėšytos vištienos ir dar su kauliuku, kaip „Pušų paunksnėje“ Palangoje, kur yra geriausi viso pasaulio Kijevo kotletai, ir paskui tie ponai liks nusivylę.
Bet man gerai ir maltos vištienos kotletas, aš suprantu, kad ne visos virtuvės viską gali, galų gale, ir į kainas reikia atsižvelgti, nes ne visi turi beribius biudžetus. Man svarbu, kad viskas būtų iš širdies padaryta. Kaip ta žuvienė (6 EUR), kurioje, manau, buvo ir šaldytų sudėtinių dalių, bet ji buvo tiršta, dosni ir su nuostabaus šviežumo ir minkštumo bandele.
Ten viskas man patiko. Šuniukams iškart ir neprašyti atnešė atsigerti. Mergaitė padavėja, kuriai, kaip supratau, tai buvo vasaros darbas, lakstė ir viską spėjo ir nuolatos prie visų laiku pribėgdavo geriau, negu pusė padavėjų, dirbančių Vilniuje. Ją reikėtų parodyti daugeliui restoranų sostinėje, kad suprastų, kaip reikia ruošti personalą. Nepaklausiau jos vardo, bet palikome jai amerikietiško kalibro arbatpinigius – 20 proc. nuo čekio, tegu neabejoja, kad ir Lietuvoje gerai gyventi galima.
Šaltibarščiai buvo normalūs, restoraniniai, ne per rūgštūs, švelnoki, man norėtųsi gal penkiskart daugiau kiaušinių, bet kai kaina 3,80 EUR, nereik svajoti. Puikios bulvytės, dar ir pabarstytos mylimu „Vegetos“ pagardu, bet supraskit, čia toks žanras, ir „Vegetai“ yra savas laikas ir sava vieta, ir tas laikas yra vasara, ir vieta yra paprastas pajūrio maistas. Nuo skonio stipriklių maistas skanesnis. Paragaukite, jei netikite. Ir jie yra saugūs, svarbu, kad su saiku. Iš kur žinau? Nes visame pasaulyje jie yra leidžiami ir laikomi saugiais.
Kijevo kotletas (7,80 EUR) buvo, nors ir maltas, bet puikus. Kaip esu pratęs, išsipjoviau šulinį ir mirkiau lydytame svieste baltą duoną. Čia tokia Užkalnio tradicija, kurią privalote žinoti. Garnyre man nereikėtų alyvuogių ir paprikos, bet čia tik siūlymas.
Tikras atradimas buvo šonkauliai (12,50 EUR) – jie buvo ne šiaip puikūs Pervalkai, ne pajūriui ir ne Lietuvai. Jie būtų labai šaunūs ir Amerikoje, kur geriausi šonkauliai pasaulyje. Mėsai nereikėjo nė peilio – minkštutė, ji krito nuo kaulo, o padažas kvepėjo dūmu. Vieni geriausių šonkaulių.
Mums taip patiko, kad dar pasiėmėm desertui ir lietuviškos pusryčių klasikos – keptų varškėčių (4,90 EUR). Gal mums patiktų dar puresni ir dar lengvesni, „Kempinski“ viešbučio lygio, bet šiuos prisimenu ir galvoju, kad norėsiu jų ir vėl, kai tik būsiu Pervalkoje, jei tik man jų sutiks atnešti.
Jeigu abejojate, ar tikrai ten buvau, ar tik nusiunčiau fotografą ir paskui parašiau apžvalgą, kaip paprašytas, tai neabejokite: manęs paprašė pasirašyti svečių garbės knygoje, ir jums tą puslapį parodys, jei tik paprašysite.
Ar yra taisytinų dalykų? Yra. Sutrumpinkite valgiaraštį – per daug patiekalų. Palikite tik tai, ką visi užsisakinėja, ir jums bus lengviau, ir pardavimai padidės. Pats valgiaraštis, padarytas, kaip knyga su puslapiais, veriamais į plastikines kišenes, yra pernelyg kurortinis, negera prasme. Tiesiog jau per daug tame praeities. Aš suprantu, tokia Kuršių Nerijos tradicija, bet bus geriau, jei kažkaip atsirastumėt XXI amžiuje su naujesniu dizainu. Tik siūlau.
Restoranas parodė, kaip galima dirbti kompetentingai ir iš širdies, ir kad vilties yra net ir Kuršių Nerijos žvejų kaimui. Tegu jiems būna gera vasara, ir visos vasaros tegu jiems būna geros, kad visi galėtų valgyti tų šonkaulių. Išskyrus vegetarus. Jie mėsos nevalgo. Keturios žąsys iš penkių.
Marių akis, Pervalkos g. 19, Pervalka. Tel. +370 615 36306. Oficialaus Facebook puslapio nėra. Tinklalapio nėra.
Kasdien nuo 10:00 iki 22:00.