Šįkart turėjau susigėsti aš: mane turėjo suturėti gerbiamas Rokiškis, kad prie viso absurdiško kiekio neužsisakyčiau dar ir burgerio. Burgeriai ten didžiuliai. O aš dar ir nevalgęs buvau.
Paskui paaiškėjo, kad man nereikia mokėti (pavaišino Rokiškis), kuris sumokėjo, su arbatpinigiais, 44 eurus. Ar jūs primetate, kaip pigu? Jaučiate?
Taip, Jokūbo BBQ su garsiuoju mėsakepiu Jokūbu Strazevičium yra viso labo kioskas. Būdelė. Žymiai kuklesnė iš pažiūros įstaiga, palyginti su kitais restoranais, kur dirbo Jokūbas. Dirbo, be kita ko, Italijos pietuose, mokėsi Da Antonio restorane (ne juokas: dabar šis restoranas yra Michelin puslapiuose, seniai apie jį apžvalgos nerašiau, nors mano talentingas tekstas iš 2017 metų yra vis dar galiojantis: „Užkalnio inspekcija užgriuvo dviejų dešimtmečių Vilniaus restoranų legendą“ ) ir pas garsųjį mėsakepį Vylių Blauzdavičių („Užkalnis keptos mėsos restorane: „Dar niekur nesijaučiau toks laukiamas“).
Paėmėm du užkandukus – sūrio spurgytes (aštrokas) ir kitas, Mac & Cheese spurgeles. Mac and Cheese yra sutrumpinimas iš Macaroni and Cheese, mažos lenktų vamzdelių itališkos pastos maccheroni, kurią Amerikoje įprato gaminti skurdžiuose imigrantų namų ūkiuose. Būtent amerikietiškąjį maccheroni variantą (macaroni) sovietai atsivežė iš Amerikos prieš devyniasdešimt metų, nes reikėjo pigių industrinių valgymo variantų išbadėjusiam proletariatui ir mirštantiems badų valstiečiams, ir tada pradėjo vadinti visą pastą „makaronų gaminiais“, o paskui to išmoko ir lietuviai – kai kurie, dar ir šiandien esantys sovietizuoti ir mylintys Sovietų Sąjungos prisiminimus, vis dar vadina linguine, ziti, farfalle arba penne irgi „makaronais“ – tokiu būdu nusikalstamai žeminantys šį puikų Italijos virtuvės patiekalą. Gėda jiems.
Tai šiame užkanduke maccheroni yra sumaišyti su sūriu ir iškepti fritiūrinėje. Paprasta ir sveika! Kai rinksitės padažą, stambaus kapojimo (chunky) pomidorų padažas su žolelėmis yra numeris vienas.
Ir dar užsisakėme mažąjį mėsos rinkinį (skirtą dviems žmonėms, 25 EUR). Gerai, kad su savo ėdrumu neužsisakėme dvigubai didesnio didžiojo, kuris kainuoja 45 EUR, nes bus būtų išvežę paramedikų ambulancijos automobiliu, kitaip tariant, greitąja pagalba. Antra vertus, antraštė būtų tokia, kad ją atsiverstų trigubai daugiau žmonių, mat piktdžiuga yra vienas stipriausių skaitymo motyvatorių Lietuvoje.
Kas tame padėkle? Keturi dideli šonkauliai (rūkyti keturias valandas ant anglių ir malkų, šefas Jokūnas renkasi ąžuolą ir obelį, ir kartais senų ąžuolo statinių lentas, persigėrusias tauriasiais gėrimais), kiaulienos sprandinės šašlykas (šašlas) rūkytas valandą ir tiek pat rūkyta nuostabi, fantastiška stora dešra, sukapota į gabalus, kuri mane žavėjo kaip prisiminimas iš Anglijos, kurioje žmonės moka teisingai vertinti ir gerbti tą gastronomijos žanrą, kuris vadinasi storos kiaulienos dešrelės. Žinoma, dešrų ir dešrelių tradicija gyva ir Vokietijoje, ir Šveicarijoje, ir Austrijoje – ir mano mylimoje Amerikoje, kur dešras atvežė europiečiai migrantai.
Valgiau tas mėsas, labai amerikietiškas savo esme, ir meldžiausi už Ameriką ir jos sėkmę prasidedančioje aukso eroje, ir linkėjau sėkmės, sunaikinant daugiagalvį socializmo, woke ideologijos, lėšų švaistymo ir neapykantos slibiną, kuriuo tą nuostabią šalį (gerai, kad ne visą) pavertė Joe Bideno ir Baracko Obamos administracijos. Lygiai taip ir šios Jokūbo patiektos mėsos (dar nepaminėjau plėšytos kiaulienos, kurią šefas lėtai kepa, keturias-penkias valandas, išmirkytą nealkoholiniame aluje) išgydys Vilnių ir paskui likusią Lietuvą nuo visų daigintų kviečių ir peraugusių cukinijų paklydimų.
Penkios žąsys iš penkių.
Jokūbo BBQ, Justiniškių g. 117, Vilnius. Tel. +370 625 21749 Tinklalapis: https://www.jokubobbq.lt
Darbo laiką sužinosite paskambinę.
