Tik su religijos reikalais man sunkiau, todėl ir sakiau: „Nors esu pasiekęs brandos amžių, esu labai nenuspėjamas, nepririštas ir labiau stebinantis, negu paklusnus. Todėl neįsivaizduoju savęs lankant žydų tikėjimo užsiėmimų, studijuojant Torą ir paskui pasiduodant organizuotos religijos gniaužtams (nes žydas yra ne tautybė, kaip mes klaidingai galvojame Lietuvoje, o religija, nepamirškite šito – čia sovietų ideologija išmokė galvoti apie žydus, kaip apie tautinę mažumą, kas yra visiškai netiesa). Apskritai, man labai sunkiai sekasi su bet kuria religija, nes religijose per daug skylių ir neatsakytų klausimų.“
Pakartojau šią išmintingą citatą, nes ji jau tapo klasika.
O dar Vilnius istoriškai yra žydiškas miestas, ir tokiu jį ir regi pasaulis – kuo greičiau mes tai suvoksime ir išmoksime didžiuotis savo žydiška praeitimi (nekalbant jau apie prisiimtą atsakomybę už piktadarystes, padarytas per Holokaustą), tuo labiau mums seksis ir tuo greičiau priartėsime prie kosmopolitinio pasaulio ir tarptautinės Lietuvos, už kurią kovoju.
Į naują žydų valgyklą „Baleboste“ (Halės turgaus patalpose, įėjimas iš gatvės pusės) nuėjome kartu su draugu, irgi spiritualiniu žydu, su kuriuo kartu mokėmės Telshe Ješivoje Klivlende, Ohajo valstijoje, kai buvome jauni. Šiandien jis panoro likti nežinomu, nes dirba Izraelio žvalgyboje, Mossad, ir jam viešumas nereikalingas.
„Baleboste“ reiškia „namų šeimininkę“, o savininkas, kaip rašo spauda, yra maestro Vylius Blauzdavičius, apie kurio mėsos restoraną „Smoke“ rašiau praėjusiais metais (Užkalnis keptos mėsos restorane: „Dar niekur nesijaučiau toks laukiamas“). Bet mes su kolega ateidami to nežinojome.
Užeiga yra labiau valgykla, negu restoranas (užsisakyti reikia prie baro), ir dar – kepykla, nes štai nuotraukoje balta žydiška pynutė (chala), o meniu – daug beigelių (Klaipėdos krašte juos vadina bageliais), ir tai, ką mes vadiname kulinarija, nes daug ką galima juk ir išsinešimui pasiimti.
Geras ženklas: kai kurių patiekalų jau nebuvo – išparduota, ir kadangi viskas turi būti šviežia, tai vakare, prieš uždarymą, niekas naujai nedarys. Daugiausia, kaip man pasakė, žmonių ten būna ryte ir per pietus.
Absoliučiai viskas, ką mes ten ragavome, buvo tobula ir žiauriai autentiška: baba ghanoush (ganuš), (5 EUR), baklažano užtepėlė su alyvuogių aliejumi ir tahiniu (trintų sezamo sėklų mase) buvo nesustabdomai patraukli, neįmanoma sustoti valgyti. Kita užtepėlė, foršmakas (irgi 5 EUR, keptos ir trintos silkės kremas) buvo ne mažiau dieviškai žydiška. Vien valgydamas visa tai, jaučiausi, kad turėsiu po šito laikytis šabo po saulėlydžio penktadienį vakare. Tai reiškia, kad patiekalai pataikė tiksliai į mano vidinį žydiškumą. Maistas vibravo senojo Vilniaus dvasia.
Užsisakėme žuvies kotletų su krienais (5 EUR, galima valgyti šaltus arba karštus, aš pareikalavau šaltų: nuo vaikystės apskritai skaniausias namų dalykas yra šalti kotletai), ir jie dingo nuo lėkštės, nes tai taip skanu, taip ir žydiška, ir kartu lietuviška, taip namų jausmu užpildyta, kad jaukiau buvo tik neįsivaizduojamai naminė lešių sriuba su beigeliu (šiuo atveju – plonu riestainiu). Lėkštės irgi praneša apie namų dvasią.
Mano draugas valgė šakšuką (8 EUR), kuriai negalėjo būti priekaištų: ir kiaušiniai buvo skystu tryniu, ir sūrus avies pieno sūris buvo toks, kad neįmanoma būtų sugalvoti teisingesnio. Pradėjau tyliai dainuoti žydiškas melodijas.
Desertui pasiėmėme pyragų – ir su aguonomis, ir su medumi, ir bandelę su varške (vatrušką), ir sausainių iš morkų su apelsinais ir prieskoniais, kaip kokie smaližiai, nors tokie nesame iš tikrųjų.
Už viską sumokėjau 48 eurus ir dar arbatpinigių palikau. Tai buvo tobula, ir labiausiai aš rekomenduoju tai tiems, kas nežino, kokia didelė dalis lietuviškos virtuvės yra iš tiesų žydiško paveldo dalis. Tik pavadinimai bus nelietuviški, ir todėl galite galvoti, kad tai, esą, užsienietiškas sumanymas, bet skonis jus įtikins: ne tik žydai ir lietuviai yra ta pati tauta, mes ne tik turime bendrą Rytų Europos kilmę ir kontekstą, bet ir Jėzus Kristus, vadintas žydų karaliumi, iš tikrųjų, man atrodo, kalbėjo lietuviškai ir buvo lietuvis. Pabandykite mane įtikinti, kad buvo kitaip.
Penkios žąsys iš penkių. Tikrieji Vilniaus kultūros ambasadoriai.
Baleboste, Pylimo g. 58, Vilnius. Tel. +370 659 61818. https://www.facebook.com/balebostevilnius
Trečiadienį ir ketvirtadienį – nuo 10:00 iki 17:00, penktadienį nuo 09:00 iki 21:00, šeštadienį nuo 08:00 iki 21:00, sekmadienį nuo 08:00 iki 17:00.