Kai lankausi pas mano senelius, kaskart kartu nusikeliame į jų vaikystę. Matau, kaip močiutei spindi akys nuo prisiminimų apie tai, ką jai ir jos broliams bei seserims gamindavo jos močiutė. Na o mano senelis, nors jam jau ir sunkiau atsiminti įvairius dalykus, jis tiesiog netveria savame kailyje, norėdamas pasidalinti su manimi šeimos paveldu.
Troškė
Paaiškėjo, kad mano prosenelė gamindavo labai skanius naminius rūkytus lašinius, todėl ir spirgučiai būdavo labai skanūs, o kai kartais tekdavo pirkti iš kaimynų – anie būdavo be skonio. Iš skanių lašinių gamindavo spirgučius troškei – juos gerai pakepindavo, o kai bulvės su kopūstais jau būdavo gerokai pavirę, tada sudėdavo spirgučius į puodą.
„Svogūnų niekada nedėdavo į troškę, nes jie netinka su raugintais kopūstais“, – teigia močiutė.
Ji supranta, kad daug kam gali nepatikti toks patiekalas, tačiau senais laikais jos visa didelė šeima labai jį mėgo, tačiau ne visi mokėjo jį skaniai pagaminti. Tai – suvalkietiškas maistas.
Bulviniai blynai ant džiovinto kopūsto lapo
Džiovinti kopūstų lapai būdavo maistas žiemai, tad jį reikėdavo paruošti iš anksto.
„Paruošdavome bulvių tarkių, į juos dėdavome spirgučius, tada ant to džiovinto kopūsto lapo iš tarkių padarydavome blyną ir su liže pašaudavome į krosnį. Tik niekada nesužinojau, kiek laiko reikia kepti“, – apgailestavo pasakotoja.
Močiutės teigimu, tuos blynus reikėdavo ne pjauti, o laužyti su rankomis. Jai būdavo keista, kaip jos močiutė tai darydavo be jokios apsaugos ant rankų, nes blynai būdavo labai karšti.
„Sulaužytus blynus dėdavo į puodą, pagamindavo padažą iš grietinės, spirgučių – jo būdavo daug - supildavo į puodą ir jį įstumdavo į krosnį. Patroškindavo ir būdavo labai skanu“, – net suspindi močiutė.
Cepelinai ir kugelis
„Jokios paslapties cepelinų gamyboje nėra, viskas priklauso nuo to, ar geros bulvės. Dažniausia klaida, kurią žmonės daro, gamindami cepelinus – per daug nuspaudžia tarkius. Tada cepelinai bus kieti ir neskanūs“, – dalijosi patarimu su manimi močiutė.
„Kažkada kepėme kugelį moliniuose induose, tik dabar jau jų neturime pakankamai visai šeimai. Juose iškepa toks apvalus kugelis, lyg torto biskvitas, įdedi į lėkštę ir tokios porcijos užtenka net dideliam vyrui. O jei palaikai dar šiek tiek orkaitėje, tai kugelis atšoka nuo kraštų. Ir skonis žymiai geresnis nei kugelio, kepto skardoje“, – įsiterpė į pokalbį senelis Artūras, visų meiliai tėtuku vadinamas.
Manų košė juodųjų serbentų kompote
Senelis prisiminė, kad kai žmonės neturėdavo šaldytuvų, viską šaldydavo šuliniuose, todėl prisigalvodavo įvairiausių patiekalų, kurie šiais laikais gali atrodyti itin neįprasti.
Tokią išplaktą ir atvėsintą košę reikėdavo nuleisti į šulinį, kur maistas galėdavo laikytis ilgai. Košė būdavo puri, su oro burbulais. Patiekiant reikėdavo užpilti šalto pieno.
„Kai grįždavome karštą vasaros dieną iš Nemuno, kur maudydavomės ar žvejodavome, tai mums su broliais ir sese taip patikdavo ta šalta košė“, – atsiminė senelis.
Senelis papasakojo ir apie tirštą juodųjų serbentų kisielių, kurį irgi patiekdavo šaltą dubenėlyje su pienu. Tai – iš Latvijos atkeliavęs skanumynas, nes senelio šeima kilusi būtent iš ten.
Tinginys
„Ištirpinu daug sviesto, įdedu kiek reikia kakavos – kad spalva būtų tamsi, kondensuoto pieno, sudedu trupintus sausainius, o tada – didžiausia įdomybė. Visada rudenį draugo sode prisirenku graikinių riešutų, juos išdarinėju ir šiek tiek pasmulkintus sudedu į tinginio masę. Net ir nelabai mėgstantys šiuos riešutus visada sako, kad tai kaip stebuklingas prieskonis“, – atskleidė senelis.
Na o visiems gaminantiems tinginį bus itin naudingas šis senelio patarimas: labai svarbu tinginį gerai suspausti, kad neliktų jokių oro tarpų, tada bus vientisas ir netrupės. Senelio teigimu, tinginys skanesnis, kai palaikomas savaitę šaldytuve, o ne ką tik pagamintas, nes susigeria į sausainius drėgmė.
Šližikai
Mieles ištrinti su cukrumi ir užpilti 2 šaukštus šilto pieno. palaukti, kol suputos. Tada į pusę litro pieno supilti mieles, dėti kilogramą miltų, išmaišyti ir palikti pakilti. Tada supilti du išplaktus kiaušinius, šiek tiek lydyto sviesto, suberti aguonas. Išmaišyti, palikti dar šiek tiek pakilti ir tada jau formuoyi šližikus.
Šližikai turi būti kieti ir traškūs. Valgomi su aguonpieniu.
Rauginti agurkai
Dar vienas receptas, kuriuo močiutė pasidalijo, pravers vasarą – kaip užraugti agurkus, kad jie būtų gardūs ir traškūs.
Ji rauginimui naudoja daug krapų, česnakų iš akies, juodųjų serbentų, krienų, ąžuolo lapus. Nuo pastarųjų agurkai išlieka kieti ir traškūs. Kartais močiutė deda ir vyšnių lapų.
Močiutės teigimu, geriausia yra litrui vandens įberti 2 pilnesnius šaukštus druskos, ištirpinti ir supilti ant agurkų su lapais, suspausti juos ir palikti šaltai rūgti.
Receptai daugiau nei penkioms kartoms