Šimtmetį menančios varškinės močiutės bandos – neįmanoma apsakyti, kaip skanu

Kiekvienoje virtuvėje rasime receptų, perimtų iš mamos ar močiutės. Maisto tinklaraščio „NerLin virtuvės džiazas“ autorė Neringa Lindman taip pat turi iš vaikystės atkeliavusių patiekalų, o kai kuriuos atkūrė tik laikui bėgant. Iš tokių yra kadaise Neringos močiutės keptos varškinės bandos. „Nemoku apsakyti, kokios skanios. Jos patinka net mano vyrui, kuris paprastai labiau vertina mėsos ar jūros gėrybių patiekalus“, – pasakojo tinklaraštininkė.
Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Maistas“ projekto „Iš aukso fondo“ dalis.

Pasiteiravus apie giminės receptus, Neringa pasakoja menanti, kad mama gamindavo tiek, kad šeima būtų soti, – didesniems eksperimentams nebuvo laiko.

„Tik prisimenu cepelinus iš varškinės tešlos, bet nežinau, kaip gamino. Močiutės dažniau palepindavo, bet tai irgi buvo gana įprastas maistas – spurgos, blynai, obuolių pyragai. Kai paūgėjau, nuo kokios ketvirtos klasės pati ėmiau gaminti įdomesnius patiekalus. Didžiausią įtaką maisto gamyboje man padarė mokyklos darbų mokytoja“, – atsimena pašnekovė.

Vertingesnius receptus Neringa kaip dauguma to meto bendraamžių rašydavosi į sąsiuvinį. Išvykusi studijuoti, o vėliau ir iškeliavusi gyventi į Estiją, mergina sąsiuvinį paliko ir tik prieš porą metų artimieji, tvarkydami tėvų namus, aptiko Neringos receptų sąsiuvinį. Koks tai buvo džiaugsmas Neringai atgauti paauglystės įrašus.

„Iš savo sąsiuvinio jau esu nemažai ką gaminusi, ir vis ruošiuosi dar ką nors atsirinkti“, – sako tinklaraštininkė.

O šiandien Neringa siūlo išbandyti jos močiutės varškines bandas, kurių tikslų receptą atgamino tik eksperimentuodama virtuvėje.

„Bet man vis tiek kažko dar trūko. Ir tik praeitais metais mylima teta Onutė priminė, kad iškepusias bandas močiutėlė sudėdavo į molinį puodą ir patroškindavo grietinėlės ir sviesto padaže. Pagaliau sudėti taškai ant „i“, – džiaugiasi Neringa.

Šiandien močiutės bandų receptas, kaip sako Neringa, ištobulintas iki begalybės.

„Net vyrui, labiau prijaučiančiam mėsai ar jūros gėrybėms, jos patinka. Ir valgo su meškiniu česnaku, tepamu sūriu ar lašiša. Tad vyrui pateikiau kreminio sūrio su saulėje džiovintais pomidorais ir meškinio česnako sviesto. Nemoku apsakyti kaip buvo skanu!“ – tikina.

Varškinės močiutės bandos

Reikės:

• 0,5 kg varškės (naudojau 9 proc.)
• 3 kiaušiniai
• 1 v.š. cukraus
• žiupsnelis druskos
• apie 250 ml miltų
• 0,5 a. š. kepimo miltelių
• 0,5 a. š. sodos
• 1 v. š. grietinės
• apie 20 g tirpinto sviesto

Troškinimui:

apie 100 ml neriebios grietinėlės
ir poros šaukštų sviesto,
šiek tiek druskos (nemėgstantiems riebiai, turbūt, tiktų ir pienas).

Gaminimas:

* Varškę šiek tiek sutrinti šakute (dar sudėjau pora šaukštų užsilikusio feta sūrio, todėl papildomai nedėjau druskos).
* Suberti druską, cukrų, įmušti kiaušinius ir išmaišyti.
* Supilti tirpintą sviestą.
* Sodą nugesinti grietinėje.
* Miltus sumaišyti su kepimo milteliais.
* Viską sudėti į varškę, gerai išmaišyti ir drėgnomis rankomis suformuoti norimo dydžio kamuolėlius.
* Sudėti į riebalais išteptą ar kepimo popieriumi išklotą skardą.
* Kepti 180°C apie 40 min.
Iškepusias apipilti grietinėlės padažu ir dar patroškinti apie 5–10 min.

P.S.

* Kartą bandas kepiau keksiukų formose, – labai patiko, todėl dabar tik taip ir darau. Formeles negausiai ištepu sviestu.

* Iškepusias bandutes išimu medine mentele pagalba, sudedu į ketaus indą (molinio, kaip pas močiutę, neturiu), užpilu padažu ir patroškinu.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Maistas“ projekto „Iš aukso fondo“ dalis. Ankstesnį ciklo straipsnį skaitykite ČIA. Jei ir jūs norite pasidalinti receptu, kurį paveldėjote iš tėvų ar senelių, mielai lauksiu – rašykite man: [e-mail].