Kokių vitaminų netenkate, lupdami vaisius ir daržoves?

Vaisiai ir daržovės – vitaminų, mineralų, ląstelienos ir antioksidantų šaltinis, visos šios medžiagos saugo ląsteles nuo oksidacinio streso. Nepakankamai valgant minėtų medžiagų turinčių produktų, didėja chroninių ligų rizika, taip pat ir širdies bei kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto. 2017 m. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad apie 3,9 mln. mirčių per metus visame pasaulyje buvo susijusios su faktu, kad žmonės valgė nepakankamą kiekį vaisių ir daržovių.

Daugeliui sunku per dieną suvalgyti rekomenduojamą 400 g vaisių ir daržovių kiekį, teigiama portale SHAPE.

Ar valgant vaisių ir daržovių žieveles žmonės suvartotų daugiau maistingų medžiagų?

Mokslininkai atsako – taip. Pvz., sveikatai svarbių vitaminų, kaip antai C, B2, ir mineralų – geležies, cinko, yra septynių daržovių odelėje: burokėlių, ropių, morkų, saldžiųjų bulvių, ridikėlių, imbiero ir bulvių. JAV Žemės ūkio ministerija pagrindė, kad neluptuose obuoliuose yra 15 proc. daugiau vitamino C, 267 proc. daugiau vitamino K, 20 proc. daugiau kalcio, 19 proc. daugiau kalio ir 85 proc. daugiau ląstelienos, nei luptuose vitaminuose. Be to, daugelio vaisių ir daržovių žievelėje yra biologiškai aktyvių fitocheminių medžiagų – flavonoidų, polifenolių, kurie yra antioksidantai ir naikina mikrobus.

Kuo pavojingos vaisių ir daržovių žievelės ekologijai?

Dar viena priežastis nelupti vaisių ir daržovių – poveikis aplinkai. JTO duomenimis, nesuvalgyti maisto produktai, taip pat ir žievelė, generuoja 8–10 proc. šiltnamio dujų visame pasaulyje. Sąvartynuose gendantys maisto produktai išskiria metano dujas – labiausiai šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Vien Naujojoje Zelandijoje kasmet išmetama 658 tonos daržovių žievelių ir 968 tonos vaisių žievelių; šalyje, kurioje gyvena vos 5,1 žmonių.

Bulvės su lupena

Turint omenyje vitaminų kiekį vaisių ir daržovių žievelėje ir tai, kad žievelės keliauja į maisto atliekas, logiška kelti klausimą: „Kodėl apskritai žmonės lupa vaisių žievelę?“ Žinoma, kai kuriuos reikia lupti, nes jų žievelė neskani: bananus, apelsinus, melionus, ananasus, mangus, avokadus, svogūnus ir česnakus. Arba receptas toks, kad reikia nulupti žievelę, tarkime – bulvių košės. Kita vertus, daugelio vaisių ir daržovių žievelė valgoma – bulvių, burokėlių, morkų, kivių, agurkų...

Ar vaisių ir daržovių žievelėje yra pesticidų?

Kai kas lupa vaisius ir daržoves, nes mano, kad jų visų žievelėje yra pesticidų. Savaime suprantama, paviršiuje ar po žievele būna pesticidų likučių, tiesa, tai priklauso nuo rūšies. Šiaip ar taip, didžiąją dalį pesticidų galima pašalinti plaunant. JAV Maisto ir vaistų kontrolės tarnyba rekomenduoja kruopščiai nuplauti produktus šaltu vandeniu ir pašveisti šepetėliu, kad pašalintumėte pesticidus, purvą ir chemikalus.

Maisto gaminimas – virimas, taip pat virimas garuose, irgi mažina pesticidų kiekį. Tiesa, aukšta temperatūra sunaikina ne visus pesticidus. Jei baiminatės, kad vaisiuose, daržovėse yra pavojingų cheminių medžiagų, paieškokite internete produktų sąrašo su publikuojamu pesticidų kiekiu. Tai padės pasispręsti, kuriuos vaisius ir daržoves lupti, o kuriuos pakaks kruopščiai nuplauti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)