Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo, KTU prof. Prano Viškelio, dabar pats metas ne tik džiovinti savąjį derlių – obuolius ir kriaušes, bet ir pasirūpinti įvairiais džiovintais vaisiais, kurie iki kitos vasaros bus nepamainomi pagalbininkai tiek virtuvėje ruošiant įvairius patiekalus, tiek norint praturtinti visos šeimos mitybą vitaminais ir mineralais.
Ką verta žinoti apie vaisių džiovinimą
Profesorius atkreipia dėmesį, kad patiems paprasčiausia sudžiovinti obuolius ir kriaušes. Tačiau svarbu neskubėti. Jei vaisius greitai džiovinsime aukštoje temperatūroje, nuo išorės drėgmė nugaruos, vaisius apdžius ir susidarys plėvelė, sulaikanti drėgmę viduje. Klaida ir džiovinti lėtai, palikus vaisius ant stalo keletui dienų ar net savaičių. Tai, P. Viškelio teigimu, neatitinka higienos ir maisto saugos reikalavimų, nes tokiu būdu džiovinant vaisius dauginasi mikroorganizmai. Tad saugiausia džiovinti 40–60 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Išlieka ir vitaminai, ir mineralai
Kalbėdami apie šviežius vaisius visuomet pabrėžiame, kad būtent juose, o ne džiovintuose – gausu vitaminų. Tačiau P. Viškelis pažymi, kad vaisių džiovinimo metu išgaruoja vanduo, tačiau visos žmogaus sveikatai reikalingos mineralinės medžiagos išlieka. Iki 50 procentų sumažėja tik vitamino C kiekis.
„Džiovintuose vaisiuose išliekančio vitamino C visiškai pakanka mūsų organizmui. Noriu pabrėžti, kad naudingųjų medžiagų koncentracija džiovintuose vaisiuose, palyginti su šviežiais, yra keliskart didesnė: pavyzdžiui, jei suvalgysime šimtą gramų razinų ar obuolių, toks kiekis atstos tų pačių vaisių kilogramą. Tad ruošti džiovintų vaisių atsargas ir juos vartoti tikrai verta ir sveikatai naudinga“, – pataria profesorius.
Nuo anemijos prevencijos iki virškinimo gerinimo
Džiovintų vaisių naudą patvirtina ne tik profesorius P. Viškelis, bet ir užsienio šaltiniai. Štai Anthony Komaroff, „Harvardo sveikatos laiško“ vyr. redaktoriaus teigimu, džiovintuose vaisiuose esančios skaidulos ir antioksidantai fenoliai padeda kovoti su širdies ligomis, nutukimu, gali padėti sumažinti širdies, diabeto, degeneracinių smegenų ligų riziką.
Štai dėl kokių sveikatai naudingų savybių yra vertinami šie džiovinti vaisiai:
Džiovintos slyvos – dėl jose esančių skaidulų, kurios gerina virškinimą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Šis vaisius – puikus vitamino K šaltinis. Vitaminas K svarbus kraujo krešėjimui, normaliai kaulų būklei palaikyti, gali sumažinti osteoporozės riziką.
Džiovintų obuolių pagrindinis privalumas yra juose esančios skaidulos. Pusėje puodelio džiovintų obuolių yra 3,7 g skaidulų. Jos padeda palaikyti gerą virškinimo sistemos veiklą, greitina medžiagų apykaitą. Džiovinti obuoliai yra kalio šaltinis. Kalis svarbus normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai, padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
Džiovintos datulės – ne tik skanus, daugumos mėgstamas, bet ir naudingas desertinis vaisius. Datulės taip pat yra kalio šaltinis. Jos gali būti vartojamos vidurių užkietėjimo, žarnyno bei širdies sutrikimų prevencijai. Datulės kartu su razinomis rekomenduojamos anemijos prevencijai. Šis džiovintų vaisių derinys padeda efektyviau organizmui įsisavinti datulėse esantį geležį. Tereikia kasdien suvalgyti po saujelę razinų kartu su keliomis datulėmis.
„Amerikos koledžo mitybos žurnalo“ duomenimis, datulėse ir figose yra gausu fenolio – antioksidanto, itin naudingo sergant širdies ligomis, osteoporoze, diabetu.
Džiovinti abrikosai – puikus vitamino A šaltinis. Vitaminas A padeda išsaugoti normalų regėjimą, yra svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, geležies apykaitai, gerai gleivinių ir odos būklei palaikyti. Džiovintuose abrikosuose taip pat yra ir geležies. Ji svarbi normaliai imuninės sistemos veiklai, deguonies pernešimui organizme, anemijos prevencijai, padeda sumažinti nuovargį. Abrikosuose taip pat yra daug maistinių skaidulų.
Šventinių ir kasdienių patiekalų ingredientas
Džiovinti vaisiai – tai puikūs pyragų, apkepų įdarai. Sumalus juos tinka įberti į įvairiausias košes, pudingus ir kitus desertus. Iš jų galima gaminti net ir arbatą. Laiku sudžiovinus vaisius jie taps nepamainomais pagalbininkais tiek ruošiant šventines vaišes, tiek kasdienėje šeimos mityboje.
Džiovinti abrikosai, slyvos, obuoliai nuo seno yra vienas iš mėsos kepinių, troškinių ingredientų, be kurių neįsivaizduojamos žiemos šventės. Įvairiais džiovintais vaisiais gardinami ir Kalėdų bei Velykų pyragai, įvairūs desertai.
Be to, džiovinti obuoliai, abrikosai, datulės, figos, slyvos ir kiti vaisiai – puikus užkandis, tinkantis tiek pasiimti kartu su savimi į darbą, tiek vaikams užkandžiauti mokykloje. Dėl juose esančio natūralaus cukraus džiovinti vaisiai yra puiki alternatyva nesveikiems, riebiems desertams, kuriais kartais taip norisi pasmaližiauti. Džiovinti vaisiai ne tik patenkina saldumo poreikį, bet ir praturtina organizmą vitaminais ir mineralais, suteikia sotumo bei energijos.