Padėkos diena nacionaline švente JAV tapo dar 1789 metais valdant prezidentui Džordžui Vašingtonui, o jos istorinės šaknys siekia dar senesnius laikus. Šiais laikais jos šventimas jau beveik praradęs religinį kontekstą, todėl daugumai šeimų tai – tiesiog puiki proga sukviesti visus artimuosius prie vieno stalo ir drauge pasimėgauti gardžiu maistu.
Šventinis akcentas – tinkamai paruoštas kalakutas
Maisto ekspertė V. Juodkazienė pasakoja, jog Padėkos dienos valgių asortimentas – ne ką mažesnis nei Kalėdų ar Naujųjų metų vaišių stalo, tačiau pagrindinis patiekalas, kaip ir JAV, – kalakutas. Jos teigimu, gaminant kalakutą svarbiausia yra apskaičiuoti jo kepimo laiką, kadangi šis patiekalas Padėkos dieną turi būti iškilmingai ištrauktas iš orkaitės ir patiektas ant stalo pačiu laiku – visos šeimos susibūrimo akivaizdoje.
„Kalakutas neabejotinai turi išskirtinį statusą virtuvėje, ypač – per Padėkos dieną. Nenuostabu, kad dėl savo dydžio jis gaminamas tik išskirtinėmis progomis. Pagrindinė taisyklė, kuria reikėtų vadovautis gaminant šį išskirtinį patiekalą – numatyti bent po pusvalandį kepimo laiko kiekvienam paukščio kilogramui. Taip pat kepti kalakutą reikia 160 laipsnių temperatūroje jo sparnus pakišus po apačia arba pridengus juos folija. Nedaug kas žino, tačiau būtent kalakuto sparnai sudega pirmiausia, todėl juos reikia apsaugoti ir atidengti tik kepimo pabaigoje, kad jie gražiai apskrustų“, – patarimais dalinasi V. Juodkazienė.
Sėkmė slypi smulkmenose
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė pastebi, kad Lietuvoje kalakutų pirkėjai daugiau perka per didžiąsias metų šventes – kaip ir ančių ar žąsų.
„Šventiniu laikotarpiu vidutiniškai parduodame maždaug 7 tonas kalakutų. Tiesa, tai būna prieš pat Kalėdas ir Naujuosius metus, todėl tokio akivaizdaus kalakutų pardavimų šuolio prieš ar per Padėkos dieną kol kas nepastebime“, – sako I. Baltrušaitienė.
Tuo metu maisto ekspertė pasakoja, kad vietoje kalakuto kai kurios šeimos, švenčiančios Padėkos dieną, taip pat dar renkasi antį, žąsį ar tiesiog kumpį. Vis tik, V. Juodkazienės teigimu, kalakutas – neatsiejamas Padėkos dienos simbolis, o didžiausias išradingumas pasireiškia ruošiant jo įdarą bei garnyrą.
„Kalakuto įdaru dažniausiai pasirenkamos įvairios daržovės ir vaisiai – salierai, morkos, svogūnai, obuoliai, apelsinai. Kartais įdaru pasirenkami ir riešutai ar net kitos rūšies mėsa, pavyzdžiui, pjaustyta kiauliena ar dešrelės. Kartu su kalakutu taip pat neatsiejamas spanguolių padažas, kurį šią dieną pasigaminti – tiesiog privaloma. Tradiciniu Padėkos dienos valgiu taip pat laikomas šparaginių pupelių apkepas, o tarp desertų karaliauja moliūgų pyragas“, – pasakoja V. Juodkazienė ir dalinasi receptais.