„Norisi, kad velykinis stalas kvepėtų gaiva, švara, atgimstančiu pavasariu, daug žalios žolės, besiskleidžiančiais pumpurais, gėlėmis. Tad labiausiai ant Velykų stalo norėtųsi grynų spalvų, nenusintetintų. Jos kartais gali būti šviesesnės, kartais tamsesnės, čia turbūt reikėtų žiūrėti pagal interjerą, kuriame jūs ruošiate stalą“, – pasakojo „KM Vestuvės“ planuotoja ir dekoruotoja Karolina Meginytė.
Dekoro meistrė teigė, kad stalo nereikėtų perkrauti – sudėti visko, kas sukaupta skryniose ar spintose.
„Viską, ką matote ir perkate instinktyviai bei galvojate, kad viską panaudosite šiemet – viskam reikia išlaukti savo laiko, savo vietos“, – kalbėjo K. Meginytė ir patarė, kad šventiniam Velykų stalui geriau vengti juodos spalvos.
„Visgi pavasariui norėtųsi spalvų. Tai juoda ir pilki atspalviai nelabai su Velykomis asocijuojasi. Aš labai vengčiau tamsių spalvų ir perkrovos bendrame vaizde“, – velykinį stalą dekoruodama dėstė Karolina.
K. Meginytė pamokė, kokiais paprastais keliais triukais galima pagerinti stalo vaizdą, kai nenorima specialiai daug tam investuoti lėšų.
Pirmiausia reiktų rinktis vazonines gėles, kurias būtų galima susisodinti. Krokai, narcizai, jacintai papuoš ne tik Velykų stalą, jos jus galės džiuginti daugiau nei savaitę. Šios gėlės nėra labai brangios.
„Kitas dalykas pagalvoti, kaip būtų galima įdomiai pasigaminti žvakes, panaudoti pačius kiaušinius ir pabandyti pagal senuosius metodus išpūsti visą vidų ir tuos numargintus kiaušinius panaudoti dekore. Tai būtų vienas iš pigesnių variantų. Taip pat panaudoti viską, kas auga gamtoje. Tai, ką galima joje surasti, džiovintos gėlės – gal esate ką nors susidžiovinę iš praeito sezono ir turite iki šiol išsisaugoję? Galbūt tai, ką naudojote pernai, šiemet galima perdažyti, įdėti tiesiog į kitą indą ar į kitą vazą ir gauti jau visai kitokį rezultatą. Taip būtų galima visai nebrangiai pasipuošti Velykų stalą“, – kalbėjo dekoruotoja.
Karolina siūlo peržiūrėti visus turimus indus namuose. Pasak jos, ant stalo ne visi indai turi būti vienodi. Jie gali skirtis, gali būti skirtingos šešios lėkštės, gali būti skirtingos taurės, svarbu, kad koloritas būtų šiek tiek atitaikytas, bendra visuma turėtų žiūrėtis, bet tikrai nebūtina turėti daug brangių ir prabangių servizų, kad išgauti bendrą harmoningą vaizdą.
„Pirmiausia reikia pasižiūrėti, kas yra namuose, ką turime ir kas dera tarpusavyje. Ir kartais tie visi suderinti dalykai nekainuos labai brangiai, bet rezultatas bus geras“, – sakė K. Meginytė.
Dekoruotoja mano, kad stalą puošti kačiukais yra vienas iš geriausių būdų ir turbūt niekas nedrįs ginčytis, kad jie – tikras pavasario akcentas.
„Galima po vieną putpelės kiaušinį įdėti kiekvienam į lėkštę paragauti – ir vizualiai tai labai gražiai atrodys, ir bus tarsi tokia šventės pradžia.
Margučius galima sudėti tiesiog į gražią vazą. Paimkite vazą, į kurią merkiate tulpes ir ją tą kartą panaudokite kiaušiniams. Nedėkite kiaušinių kaip įprasta – į mažiau gilius, bet plačius indus. Gal juos kaip tik verta sudėti į gilų stiklinį indą, kad per stiklą šviestųsi visi margi margučiai.
Jeigu norite kažkokio eko varianto, tai nebūtinai turi būti pintinė. Daug kas naudoja tokius gražius eko maišelius kaip kažkokį indą, į kurį galima sudėti tuos pačius numargintus margučius.
Į viską reiktų pažiūrėti labiau kūrybiškai ir fantazijai leisti pasireikšti. Juk čia nelaikote mokyklos egzamino ir niekas jūsų nenubaus, kad kažką padarysite ne taip, ar ne pagal kažkokias taisykles, kurias iš principo galima susikurti pačiam. Nes kiekviena tradicija atsiranda iš kažkur po mažu, iš kažkokių tai mažų detalių. O paskui galite ir patys jomis vadovautis, sekti ir kažkiek tobulinti“, – pasakojo K. Meginytė.
Salono „Gėlės ir gvazdikai“ floristas Andrius Plindinas minėjo, kad kaip ir kiekvienais metais, pavasarinės gėlės išlieka populiarios tos pačios – įvairios svogūninės, įvairios raktažolės, taip pat puikiai stalą gali papuošti smulkios vazoninės rožytės, vėdrynai. Visos jos išsilaiko ilgiau. Velykų stalui būdinga visa tai, kas žydi pavasarį – įvairūs želmenys, žaluma, lapai, išsprogusios šakos.
Stalo dekoras priklauso nuo vietos, kur yra švenčiama. Jeigu šventė nėra rengiama namuose, o tai yra kažkokia kita vieta – tai reiktų atsižvelgti į aplinką.
„Kaip moderniame interjere gerai gali atrodyti vos išdygę ir tik išsiskleidę narcizai, tai jie lygiai taip pat prastai gali atrodyti sunkioje klasikinėje aplinkoje. Tada galbūt geriau pagalvoti apie kažkokias skintas gėles. Šiuo atveju tiktų papūginio tipo tulpės, pilnavidurės tulpės, smulkiažiedės rožytės arba ramunėlės, pražydusios forzitijų šakos. Tiesiog reikia pažiūrėti, kas dera pagal aplinką“, – aiškino gėlių specialistas.
Pasidomėjus, kokių gėlių reikėtų vengti velykiniam stalui, A. Plindinas prasitarė, kad nelabai yra tokių gėlių, kas šiuo atveju galėtų netikti.
„Net ir kalija yra universali gėlė, kuri tinka prie bet ko. Jeigu maišant ir derinant su kitokiomis gėlėmis, ji labai puikiai gali atrodyti bet kuriame dekore. Tai gali būti ir velykinio, ir rudeninio, ir vasaros, ir žiemos stalo puošmena.
Galbūt, lelijos būtų labiau slidi ir atsargi gėlė. Ją reiktų tinkamai panaudoti. Lelija iš savęs yra puošni, prabangi gėlė, tad su pavasario trapumu nelabai turi to tokio ryšio. Ji yra aristokratiška, aikštinga, brangi ir labai charakteringa.
Jeigu jau daryti dekorą su lelijomis, tada arba tik vien iš jų, arba imti akomponuojančias gėles, tokias neutralias, kurios būtų kaip papildas, bet žiedai tarpusavyje neturėtų kažkokio tai bendro konkurencingumo.
Manyčiau, kad į lelijas reiktų mažiau atkreipti dėmesį. Jeigu norisi išskirtinumo, galima panaudoti tas pačias hortenzijas. Visos gėlės gali būti pavasariui panaudojamos, jeigu jos yra apžaidžiamos teisingai. Nors hortenzija yra vasaros gėlė, bet kadangi jau yra pasikeitę laikai ir technologijos – tulpių, bijūnų ir hortenzijų yra ištisus metus.
Jeigu hortenzijos žiedyno galvą pamerkus su kažkokiomis šakomis ir sudėjus į įdomesnius stiklo indus – tai ji lygiai taip pat gali atstoti narcizus ir tulpes“, – mintimis dalijosi floristas.
