„Daugelis šalių turi savo plovo receptą, bet mes gaminame uzbekiško plovo tadžikišką variantą. Kodėl? Geri draugai išmokė mus jo virimo gudrybių.
Jie ir pas mus lankėsi, ir mes patys vykome pas juos. Mus sužavėjo tas pats procesas – didelis katilas, kai visa šeima jį verda kartu.
Šį sotų, aromatingą patiekalą ruošiame ant atviros ugnies ketaus puode kazane, o svečiams siūlome valgyti rankomis arba šaukštu. Plovo gaminimas trunka tris valandas, jį verdant sklinda visas žmogaus jusles kutenantis nuostabus aromatas. Jei jums užteks kantrybės, pažadame – gardžiuositės vienu skaniausių azijietiškos virtuvės patiekalų“, – taip savo verdamą plovą pristato „Barono vilos“ šeimininkai Rūta ir Petras Baronai.
Plovas verdamas tik iš šviežios ėrienos mėsos, jokiu būdu nenaudojama kiauliena. Sodybos šeimininkai plovą verda tik iš savo ūkyje užaugintos avienos. Pasak jų, tai yra pati geriausia mėsa.
„Gotlando avelės neturi to kvapo, kurį turi kitos avių rūšys. Dar nebuvo nei vieno žmogaus, kuris atsisakė. Net ir tie, kurie nevalgo avienos, jie valgė ją pasigardžiuodami“, – teigė Rūta Baronienė.
Norintys paragauti šio patiekalo svečiai jį turi užsisakyti iš anksto.
„Ar jaučiate koks aromatas? Šio visų mėgstamo patiekalo virimo tradicija trunka jau daugiau nei 30 metų – kiek tam namui, tiek ir verdame.
Sakoma, kad gerą plovą gali išvirti tik vyrai. Jame yra labai daug vyriškos energijos“, – šypteli šeimininkė.
Pavyzdžiui, Tadžikijoje plovą valgo rankomis. O moterys ir vyrai plovą valgo atskirai, skirtinguose kambariuose.
„Ten pas juos daug ritualų. Per šventes, jų vadinamas krikštynas – mažų vaikų apipjaustymą, būna didžiulė šventė, prilyginama net vestuvėms. Tada jau visa šeima būna kartu, kieme – didžiulis plovo puodas, tada ir moterys su vyrais kartu dalyvauja. Plovą visi valgo, moterys šoka, o vyrai ant kilimėlio pinigus meta. Tokia tradicija ir čia yra normalu“, – pasakojo R. Baronienė.
Be kazano neišvirsite plovo. Turi būti storasienis ketaus puodas, pageidautina apvaliu dugnu, nes tik tada ugnis tolygiai pasiskirsto. Šis yra atvežtas iš Tadžikistano.
Sodybos šeimininkė atskleidė ir šio plovo receptą.
„Paspirginame ėriuko riebaliuką. Padarome zirvaką – mėsos troškinį su daržovėmis – svogūną, gabaliukais supjaustytą ėrieną, morkas, kai išsitroškina mėsa – tada sudedame prieskonius. Svarbiausias prieskonis – kuminas. Be kumino tikrai nebus rytietiško aromato. Tada dar raugerškio ir į pačią pabaigą dedame razinų, nes šiek tiek saldumo prie mėsos tinka. Auksinės razinos šiuo atveju – labai gerai. Dedame ir česnako, druskos ir tik tada ryžius. Vandens pilame tada, kai jau sudedame ryžius. Jo turi būti ne per daug. Galime net pamatuoti – du pirštai virš ryžių. Mes naudojame apvaliuosius ryžius, su jais man skaniausia. Kai sudedi ryžius jų reikia nemaišyti, kuriam laikui pamiršti ir tik pačią ugnį reguliuoti.
Reikėtų neužmiršti, kad pirmiausia į puodą reikia dėti daržoves bei mėsą ir tik tada ryžius. Ir kai išsitroškina, o troškinasi apie valandą, dedame ryžius, jiems nereikia valandos, užtenka pusvalandžio. Tik reikia žiūrėti, kad neprisviltų.
Paskui, kai jau nuimame nuo ugnies, reikia leisti ryžiams brinkti. Gali ir valandą pabūti šalia ugnies, tikrai jie neatvės, bus tik dar skaniau“, – receptą užbaigė R. Baronienė.
