Jaunoji mokslininkė, savo gimtojoje šalyje dirbusi tekstilės fabriko kokybės užtikrinimo skyriaus vadove ir tekstilės inžinerijos katedros vedėja viename iš Bangladešo universitetų, dabar Kauno technologijos universitete (KTU) studijuoja medžiagų inžinerijos doktorantūroje.
Kaip sako pati Setara, jos kelionė į KTU buvo netikėta. 2020 m. žiemą, Covid-19 pandemijos metu, ji dirbo vizituojančia tyrėja Chemnico Technikos universitete Vokietijoje.
„Vizitui besibaigiant ir siaučiant koronoviruso pandemijai visi skrydžiai buvo atšaukti, o aš įstrigau Vokietijoje, nežinodama, ką daryti toliau. Situacija buvo nenuspėjama, aš buvau viena“, – prisimena Setara.
Setara Kauno technologijos universitete kuria nedegių natūralių pluoštų tekstilės technologijas. Tokia tekstilė gali būti naudojama apmušalams, užuolaidoms ir kitiems interjero elementams, kad būtų išvengta gaisro plitimo. Kartu su savo moksliniu vadovu Setara sumanė sukurti unikalų gaminį – nedegias ir perdirbamas suvirinimo pirštines iš nedegaus džiuto (angl. jute) pluošto.
Lytis neturėtų lemti studijų pasirinkimo
Nors Setara mano, kad lyčių pusiausvyra moksle būtų sveikintina, ji įsitikinusi, kad kiekvienas turėtų rinktis profesiją pagal savo pomėgius, įgūdžius ir širdies troškimą.
„Studentai turi studijuoti tą sritį, kuri atitinka jų pačių interesus – ne tai, ko reikalauja tėvai, šalis ar kas nors kitas. Jei nesirinksite to, kas jums įdomu, nejausite aistros stengtis tobulėti“, – sako Setara, kuri bakalauro studijose buvo vienintelė mergina tarp 88 kursiokų.
Ji taip pat prisimena, kad buvo vienintelė moteris tekstilės gamyklos kokybės užtikrinimo skyriuje. Setara buvo laboratorijos vadovė, kuri kūrė tekstilės dažų ir cheminių medžiagų receptūras. Ji sako, kad žmonės visada stebėdavosi matydami jauną moterį, vadovaujančią visam skyriui.
„Galbūt mano charakteryje yra kažkas tokio, kas skatina mane priimti iššūkius“, – sako Setara.
Setara taip pat prisipažįsta, kad niekada nesidomėjo namų ruoša, ypač maisto gaminimu.
„Mūsų kultūroje tikima, kad mergaitė gimsta jau turėdama įgūdžių gaminti maistą. Tačiau pirmą kartą valgį gaminau, kai jau buvau paskutinėje mokyklos klasėje. Turiu penkias seseris ir vieną brolį, mūsų mama paskirstydavo namų ruošos darbus, kad išmokytų mus pagrindinių buities darbų. Kai ateidavo mano laikas gaminti maistą, apsikeisdavau su viena iš seserų“, – juokiasi Setara.
Halal mėsa Kauno mečetėje
Būtent maistas doktorantei kelia daugiausiai iššūkių gyvenant Lietuvoje. Setara yra musulmonė, kaip ir dauguma jos šalies gyventojų, todėl didžiausias iššūkis svetur – rasti halal mėsos. Svarbu pabrėžti, jog halal terminas naudojamas apibūdinti musulmonams leistiną mitybą.
Tuo tarpu, halalinė mėsa – tai mėsa, kuri buvo paruošta pagal islamiškąjį gyvulių ar paukščių skerdimo būdą. Gyvuliai skerdžiami perpjaunant jungo veną, miego arteriją ir trachėją. Skerdimo metu gyvūnai turi būti gyvi ir sveiki, o iš skerdenos išleidžiamas visas kraujas. Skerdimo proceso metu musulmonas skaito pasišventimą, vadinamą tasmija arba šahada.
„Kartais žmonės galvoja, kad mes nevalgome tik kiaulienos, o visa kita mėsa yra halal, tačiau tai netiesa. Musulmonai gali valgyti tik tą mėsą, kuri gaunama iš leistino gyvūno, paskersto islamo būdu“, – aiškina Setara.
Pastaruoju metu Kaune atsidarė keletas vietų, kuriose galima įsigyti halal mėsos. Be to, pasak Setaros, Kaune yra aktyvi musulmonų bendruomenė, kuri renkasi mečetėje. Ramadano metu vakarais ten galima gauti nemokamo šilto maisto, kurį patiekia iš įvairių šalių atvykę musulmonai emigrantai. O per Eid al-Adha šventę, kuri yra viena didžiausių musulmonams, žmonės su bendruomene dalijosi šviežia mėsa.
„Pagal islamo religiją ir musulmonų tikėjimą, jei paskerdžiate gyvulį, mėsą privalote padalyti į tris dalis – viena atitenka jūsų giminaičiams, kita – kaimynams ir vargšams, ir tik trečdalį galite palikti sau. Lietuvoje gyvenantys musulmonai dažnai čia neturi giminių, nepažįsta neturtingų žmonių, todėl šventės dieną jie atneša mėsą į mečetę. Pažįstu keletą studentų, kurie tą dieną pasiėmė net kelis nemokamos mėsos paketus!“, – pasakoja Setara.
„Užaugau kaime, todėl žinau, kas yra šviežumas. Jei vasarą nuvažiuosite į Bangladešą, daržovių įvairovė turguje išmuš iš vėžių. O čia ištisus metus tie patys produktai: kopūstai, žiediniai kopūstai, morkos, bulvės, pomidorai, agurkai...“, – pasakoja Setara ir priduria, kad kai tik grįžta namo, prašo šeimos, kad lėkštę pripildytų žalių ir spalvotų daržovių.
Apranga ir maistas lėkštėje – spalvotas
„Pažvelkit į mane – aš rengiuosi spalvotai, todėl ir maistas mano lėkštėje spalvotas!“ – sako studentė iš Bangladešo.
Pusiau juokais ji sako, kad maistas gali būti viena iš priežasčių, kodėl europiečiai atrodo tokie prislėgti. Pasak jos, spalvingas maistas ir drabužiai gali prisidėti prie geresnės nuotaikos, padėti kelti savivertę ir kūrybiškumą. Tačiau paklausta, ar po studijų grįš namo, Setara negali tvirtai atsakyti.
„Man patinka keliauti, mėgstu tyrinėti naujas vietas. Be to, man svarbu ne tik aplankyti vietas, bet ir iš ten pasisemti naujų žinių“, – sako Setara, kuri studijų KTU metais daug keliavo.
Setara turi galimybę grįžti namo, tačiau ji norėtų toliau ieškoti galimybių ir kitose Europos šalyse. Ji jau ne kartą lankėsi Vokietijoje, Belgijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir nekantriai laukia kelionės į JAV rugsėjį.
Europos miestai, pasak jos, daugumoje labai panašūs. Kaune jai patinka vaikščioti Panemunės miške prie upės.
„Mėgstu pasivaikščioti atsitiktinėmis gatvėmis, pasiklysti ir rasti kelią“, – sako medžiagų inžinerijos doktorantė iš Bangladešo Most Setara Begum.