Nyderlandų virtuvė keliautojo akimis – fantastiški skonio atradimai ir kišenės neplėšančios kainos

Turistai dažniausiai keliauja į didžiuosius Nyderlandų Karalystės miestus, tačiau maži miesteliai ir kaimai savo kraštovaizdžiu, architektūra ar restoranais nė kiek nuo jų neatsilieka. Sugalvojome su tėčiu aplankyti Nyderlandų šiaurės rytų dalį, Drentės ir Overeiselio provincijas – Hardenbergą, Omeną, Koevordeną, Hogeveną, Almelą, Šlaghareną ir dar daugelį kaimų aplink. Iš šios kelionės išplaukė daug skanių atradimų.

Ne pirmą kartą lankomės šiuose kraštuose, asmeniškai aš – net penktą, vis važiuojame aplankyti senų draugų, pas juos apsistojame, tad esu puikiai susipažinusi su šios šalies virtuve. Jau žinau, kuriose vietose verta pavalgyti, kur kainos nesikandžioja. Per 7 dienas aplankėme nemažai maisto prekių parduotuvių, užkandinių, pamatėme daug gamtos ir kaimo gyvenimo.

Nyderlanduose įprasta, kad parduotuvės, restoranai ir įvairios lankytinos vietos dirba iki 18 val., tik ketvirtadienį dirba kiek ilgiau – iki 21 val., o sekmadienį nedirba beveik niekas. Šios šalies žmonės net neturi galimybės leisti laiko restoranuose ar prekybos centruose po darbo, dėl to jie vakarus leidžia ramiuose pasisėdėjimuose su šeima ar draugais namuose, mėgsta gurkšnoti kokybišką alų. Į maitinimo įstaigas olandai labiau eina valgyti per pietų pertraukas, t.y. dienos metu, užsisako po 1 patiekalą, greitai pavalgo ir toliau eina savais keliais.

Tradiciniai patiekalai – lengvai pasiekiami ranka

Teko ragauti tradicinių patiekalų, kurių galima įsigyti jau pagamintų maisto prekių parduotuvėse. Pavyzdžiui, mano kelionės palydovui labai patiko Hollandse nieuwe haring, pažodžiui išvertus – olandiška smulkinta silkė, kuri patiekta su svogūnais.

Man asmeniškai labai patiko trinta žirnių sriuba su pjaustyta dešra. Ją taip pat galima įsigyti konservuotą maisto prekių parduotuvėje. Tačiau ir pasigaminti visai nesudėtinga.

Reikės:

300 g skaldytų žirnelių;
2 lauro lapų;
3 daržovių sultinio kubelių;
2 l vandens;
200 g salierų;
2 bulvių;
2 svogūnų;
200 g porų;
300 g morkų;
1 karštai rūkytos dešros;
1 valgomojo šaukšto sviesto;
druskos ir pipirų.

Gaminimo eiga:

Sudėkite žirnelius, lauro lapus, sultinio kubelius ir užpilkite vandeniu, virkite 45 minutes. Po 30 minučių sudėkite bulves. Pakepinkite svogūnus svieste. Pasibaigus 45 minutėms, išimkite lauro lapus, sudėkite likusius ingredientus į puodą, virkite dar 10 minučių ir mėgaukitės sriuba.

Dar vienas ragautas patiekalas yra puikiai žinomas ir Lietuvoje – obuolių pyragas. Įvertinau, kad jo skonis ir gamyba beveik niekuo nesiskiria nuo mums įprasto.

Dažniausias svečias olando lėkštėje – patat frites

Lietuvoje gruzdintos bulvytės yra gana jau nuvalkiotas garnyras, tačiau Nyderlanduose jos valgomos kaip patiekalas, dažniausiai su majonezu, pomidorų ar kario padažu.

Čia jos visai kitokios – visada traškios išorėje ir minkštos viduje, iš kokybiškų bulvių ir puikaus skonio. Aš jas gardinau kario padažu, o kartais prie jų nusipirkdavau ir vištienos šnicelį. Skonis, nors ir labai paprastas, bet tuo pačiu ir ypatingas.

Gali pasirodyti, kad bulvyčių su padažu porcijos kaina yra didelė (svyruoja nuo 3 iki 5 eurų), tačiau skonis, porcijos dydis ir itin malonus aptarnavimas priverčia tai pamiršti.

Dažnai olandai su bulvėmis mėgsta valgyti frikandel – keptas maltos jautienos ir kiaulienos dešreles. Jų skonis specifinis, nes sudėtyje yra muskato riešutai, cinamonas ir dar visokių įdomių skonio subtilybių, tad šios dešrelės tikrai ne visiems. Aš taip pat nesu jų gerbėja, lieku ištikima šniceliams.

Vos keliolika minučių iki skaniausių kebabų

Su draugais nusprendėme apsilankyti ir Vokietijoje, šalia Nyderlandų esančiuose nedideliuose miestuose, nes girdėjome apie šiame krašte gaminamus kebabus.

Vokietijos miestelyje Nordhorne galima rasti neapsakomo skonio turkiškus kebabus. Atrodo, tokios vietos net nesinorėtų vadinti kebabine – dėl maisto kokybės ir skonio norėtųsi suteikti kur kas solidesnį statusą. „Ala Turka“ kebabus gamina tikri turkai, čia kepamos ir picos, tad verta paragauti ir jų.

Kebabas prie lankytojų akių yra susukamas į šviežiai iškeptą picos paplotį su sezamų sėklomis. Naudojama mėsa – aviena, dar dedamos įvairios salotos, žalumynai, pomidorai ir visus skonius sujungia saikingas tzatziki padažo kiekis. Jokių kopūstų čia nerasi. Kaina gal kiek ir kandžiojasi – didelis kebabas kainuoja virš 8 eurų, bet porcija tikrai ne kiekvienam įveikiama, o skonis – pasakiškas. Į šį miestelį sugrįžčiau vien dėl šių kebabų.

Na, o kitame mieste – Neuenhause – radome dar vieną nuostabią vietą – „VIP Grill&Pizzeria“. Iš pavadinimo galima būtų spręsti, kad kebabų ten – nė kvapo, tačiau įėjus pro duris iškart matosi už prekystalio besisukanti aviena. Šį kartą norėjau ko nors įdomesnio, bet nuo kebabo nenutolau – užsisakiau specialiąją kebabo picą.

Skonis – fantastiškas: picos padas minkštas ir gero storumo, mėsa – stipraus skonio. Gal kiek nustebau ant picos išvydusi marinuotus kopūstus, tačiau jie nė kiek nepakenkė skoniui. Gal tik tzatziki padažo buvo per daug, tačiau apjungus visus picos priedus išėjo puiki skonių harmonija. Tokia kaina šiuose kraštuose nenustebino – už 28 cm picą turėjome sumokėti 9,5 euro, tačiau mums tą dieną labai pasisekė – kažkokios šventės proga visas maistas kainavo po 5 eurus, tad tai dar labiau prisideda prie pagyrų šiai vietai.

Gėrimų niekur neužsisakinėjome, nes visada po ranka turėjome vandens ar sulčių buteliuką iš parduotuvės, tačiau gėrimų pasirinkimas ir kainos nesiskiria nuo Lietuvos, tik pastebėjau, kad užkandinėse labai populiarus šokoladinis pieno gėrimas.

Nyderlandai bei Vokietija turi išties gerų vietų pavalgyti, užkąsti. Idėja įsigyti tradicinių patiekalų parduotuvėje labai sužavėjo, ir, tikiu, jie skoniu neatsilieka nuo namų gamybos tradicinių patiekalų.