Slyvose yra daugiau nei 15 skirtingų vitaminų ir mineralų, gausu skaidulų bei antioksidantų. Jų maistinė vertė itin didelė. Slyvos turi daug sveikatą stiprinančių karotenoidų, tokių kaip liuteinas, kriptoksantinas ir zeaksantinas. Šie junginiai neutralizuoja susikaupusius laisvuosius radikalus, todėl lėtėja uždegiminiai ir senėjimo procesai. Didelis flavonoidų, ypač antocianinų, kiekis slyvose siejamas su pagerėjusia kaulų sveikata, pažinimo ir atminties funkcijomis (puiki Alzheimerio ligos prevencinė priemonė), antioksidaciniu, nuo uždegimų saugančiu poveikiu ir pirmine priemone užkietėjus viduriams. Slyvos taip pat padeda išvengti širdies ligų, plaučių, burnos vėžio, mažina cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, raumenų degeneraciją, reguliuoja virškinimo sistemos funkcionavimą, pasižymi antibakteriniu ir antialerginiu poveikiu.
Vienoje vidutinio dydžio slyvoje (66 g) yra šių maistinių medžiagų:
Kalorijų – 30
Angliavandenių – 8 g
Skaidulų – 0,9 g
Baltymų – 0,5 g
Riebalų – 0 g
Vitamino C – 10 % RDN
Vitamino A – 5 % RDN
Vitamino K – 5 % RDN
Kalio – 3 % RDN
Vario – 2 % RDN
Mangano – 2 % RDN
Be to, vienoje šviežioje slyvoje dar yra šiek tiek B grupės vitaminų, fosforo ir magnio.
Vienos džiovintos slyvos maistinė vertė:
Kalorijų – 158
Angliavandenių – 42 g
Skaidulų – apie 5 g
Baltymų – 1,4 g
Riebalų – 0,5 g
Vitamino K – 49 % RDN
Vitamino A – 10 % RDN
Vitamino B2 – 7,2 % RDN
Vitamino B3 – 6,2 % RDN
Vitamino B6 – 6,8 % RDN
Kalio – 13,8 % RDN
Vario – 9,3 % RDN
Mangano – 9,9 % RDN
Džiovintose slyvose vitamino K yra daugiau nei šviežiose, šiek tiek daugiau yra ir B grupės vitaminų, kalio, vario ir sorbitolio (cukraus alkoholio). Be to, džiovintos slyvos turi daugiau kalorijų, skaidulų ir angliavandenių nei šviežios.
Šviežių ir džiovintų slyvų sultys gerai žinomos dėl jų gebėjimo palengvinti vidurių užkietėjimą. Iš dalies taip yra dėl didelio skaidulų kiekio. Slyvose esanti didžioji dauguma skaidulų netirpios, o tai vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią vidurių užkietėjimui (pridedama masės į išmatas, ir medžiagų judėjimo greitis virškinamajame trakte gali pagreitėti). Be to, šviežių ir džiovintų slyvų sultyse yra sorbitolio, tai – natūralaus vidurius paleidžiančio cukraus alkoholis. Svarbu nepamiršti, kad iš karto suvalgius per daug slyvų gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis, pavyzdžiui, viduriavimas. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojama porcija – 44–87 g slyvų per dieną, džiovintų – apie 10–12 vnt. Jei renkatės džiovintų slyvų sultis, įsitikinkite, kad jos yra be pridėtinių cukrų. Be to, apribokite porcijos dydį iki 100–200 ml per dieną.
Slyvose yra daug antioksidantų, kurie padeda sumažinti uždegiminius procesus ir apsaugo organizmo ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos, taip pat teigiamai veikia kaulų sveikatą ir gali padėti sumažinti širdies ligų bei diabeto riziką. Antocianinai, viena iš polifenolių rūšių, yra aktyviausi antioksidantai, esantys šviežiose ir džiovintose slyvose. Jie pasižymi galingu poveikiu sveikatai, įskaitant širdies ligų ir vėžio rizikos prevenciją. Džiovintos slyvos gali sustiprinti sotumo jausmą, taigi mažiau suvartojama maisto – lengviau kontroliuoti nutukimą, diabetą bei širdies ir kraujagyslių ligas. Nors yra saldžios, džiovintos slyvos smarkiai nepadidina gliukozės ir insulino kiekį kraujyje jų suvalgius. Tai siejama su slyvų galimybe padidinti hormono adiponektino kiekį, svarbaus reguliuojant cukraus lygį kraujyje. Beje, slyvose esančios skaidulos gali iš dalies lemti cukraus kiekį kraujyje. Skaidulos neleidžia gliukozei greitai patekti į kraują, todėl cukraus kiekis didėja palaipsniui, o ne šauna staigiai į viršų. Be to, vartojant šviežių ir džiovintų slyvų sumažėja rizika susirgti 2 tipo diabetu. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į porcijos dydį, nes džiovintos slyvos turi daug kalorijų, jų lengva persivalgyti. Beje, džiovintose slyvose yra ir keletas kaulus saugančių vitaminų bei mineralų (vitamino K, fosforo, magnio ir kalio), tad jos – puiki kaulų sveikatos prevencijos priemonė.
Slyvų skonis nuostabus, paruošti neužima daug laiko, todėl jas lengva įtraukti į dienos racioną pagaminus salotų, glotnučių, pagardų.
Sandrija Čapkauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė.