„Jei vardan sveikatos atsisakytume pieno ir pieno produktų, juos galėtume pakeisti kitais baltymų, riebalų, kalcio šaltiniais, todėl galima juos valgyti arba nevalgyti, tai nėra daržovės ar kiti pilnos struktūros augaliniai produktai, kurių atsisakius organizmas nepadėkotų. Tačiau svarbu žinoti, kad nesaldintas ir nepersūdytas pienas ir pieno produktai buvo ir bus sveikos mitybos piramidėje, nors nuolat girdime diskusijas, kad jų vartojimas yra nepalankus mūsų sveikatai“, – pranešime žiniasklaidai teigia R. Bogušienė.

Skeptikai teigia, kad iš pieno produktų organizmas nepasisavina kalcio, gerųjų bakterijų, jie kelia lėtinį uždegimą, didina organizme gleivių susidarymą ir pienas yra vienas stipriausių alergenų. Šalininkai teigia, kad tai – puikus baltymų, kalcio ir kitų vitaminų šaltinis. Ypač rauginti pieno produktai svarbūs atstatant gerųjų bakterijų balansą žarnyne.

Taigi, ką daryti – vartoti ar ne? Juk pienas ir jo produktai yra ne tik šviežio pieno stiklinė – jų galima sutikti visur: vištienos kotlete, žuvies patiekale, saldainyje ar įvairiausiuose padažuose.

7 priežastys, kodėl pieno produktai gali būti jums (ne) tinkami

Laktozės netoleravimas

Dalis žmonių netoleruoja pieno produktuose esančios laktozės. Tai angliavandenis, kitaip vadinamas pieno cukrumi. Laktozės netoleravimo išsivystymas susijęs su fermentu laktaze, kuris skaido laktozę iki gliukozės ir galaktozės, o šie po to rezorbuojami plonajame žarnyne. Jeigu fermento laktazės nepakanka, į storąją žarną iš plonosios patenka neskaidyta laktozė, kurią pradeda skaidyti žarnyno bakterijos. Taip susidaro rūgštys bei dujos, sukeliančios nemalonius organizmo pojūčius. Laktozės netoleravimas gali atsirasti jau ankstyvajame amžiuje, kūdikystėje, bet dažniausiai susiformuoja vėliau dėl tam tikrų pokyčių virškinamajame trakte, plonajame žarnyne.

„Laktozės netoleravimas stiprėja su amžiumi, jis gali susiformuoti dėl per mažo fermento laktazės kiekio, kai vartojama mažiau pieno produktų. Tuo metu žarnyne gaminama vis mažiau fermento laktazės, ypač jei asmuo nustoja vartoti pieną ar pieno produktus, kol šio fermento išvis nelieka, nes organizmui jis tampa nebereikalingas, o po to iš naujo nebeatsiranda. Simptomų stiprumas priklauso nuo to, kaip stipriai trūksta šio fermento. Gali būti dalinis laktozės netoleravimas (raugintus pieno produktus gali toleruoti), taip pat – kai tiesiog trūksta fermento laktazės ir simptomai netoleravimo priklauso nuo suvalgomo pieno produktų kiekio, arba visiškas jos netoleravimas, kai jaučiami labai stiprūs simptomai, nes šio fermento plonajame žarnyne praktiškai nėra. Sveikas žarnynas, turintis pakankamai fermento laktazės, gali toleruoti 1 l pieno, kuriame yra apie 50 g laktozės“, – pastebi dietistė.

Netoleruojančiųjų pieno laktozės – daugiau nei 30 proc. populiacijos, tačiau alergiškų – ženkliai mažiau. Kai žmonės renkasi pieno produktus be laktozės, dažnai mano, kad tai labai sveikas pasirinkimas. Tačiau toks produktas gali turėti daug cukraus, daug sočiųjų riebalų, daug druskos. Būtent todėl, pasak Bogušienės, reikėtų atidžiai įvertinti visumą: sudedamųjų dalių sąrašą ir maistinę vertę.

Daugiau nei 30 proc. populiacijos turi laktazės fermento, skaidančio pieno cukrų, sumažėjimą arba išnykimą. Dėl šios priežasties, suvartojus pieno ar pieno produktų, gali kilti rūgštys, pūsti pilvą, atsirasti viduriavimas ir kiti virškinimo negalavimai. Kai kuriems stipriausi simptomai pasireiškia tik nuo pieno, o raugintus pieno produktus jie gali vartoti (laktozė būna dalinai suskaldyta), kitiems ir pastarieji netinka, o tretiems savijauta priklauso nuo suvalgyto kiekio.

Tokiu atveju, netoleruojant gali tikti pieno produktai, kur laktozė suskaldyta (ant pakuotės rašoma „be laktozės“), jei netoleruojamas tik pienas, tai tinkami vartoti galėtų būti rauginti pieno produktai arba reikėtų mažinti suvartojamo pieno ir pieno produktų kiekį.

Alergija pieno baltymui kazeinui

„Jeigu organizmas neigiamai reaguoja net į tinkamai pasirinktus pieno produktus „be laktozės“, gali būti, kad pieno ir pieno produktų vartojimas turi būti visiškai eliminuotas, tokiu atveju jau nepadės ir produktai, žymimi „be laktozės“. Tai autoimuniniai procesai, kai pats organizmas save identifikuoja kaip priešą ir neišskiria arba išskiria mažai fermento, skaidančio baltymą kazeiną. To pasekoje atsiranda daugiau gleivių, gali išprovokuoti alerginę slogą, atopinį dermatitą. Tiesa ta, kad pienas ir jo produktai patenka tarp 14 pagrindinių alergenų“, – informuoja.

Tokiu atveju pieno produktų vartojimas nėra palankus sveikatai ir jų vertėtų atsisakyti, gaunant baltymus, riebalus ir kitas vertingas maistines medžiagas iš kitų augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktų.

Sočiųjų riebalų perteklius

Vieni ragina kabinti grietinę šaukštais, kiti riboti sviestą, treti liepia vengti riebių pieno produktų ir pirkti tik liesus. Ką daryti?

„Sočiųjų riebalų, kurių yra ir pieno produktuose, mityboje iš 30 proc. turi būti tik trečdalis – iki 10 proc. Todėl neprotinga jų perdozuoti, nes jų perteklius mityboje yra siejamas su lėtiniu uždegimu, „blogojo“ cholesterolio padidėjimu ir pasireiškusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Visa tai ne tik dėl per didelio sočiųjų riebalų vartojimo, bet ir dėl to, kad nesuvartojame pakankamai „gerųjų“ nesočiųjų riebalų. Liesi pieno produktai nėra išeitis, nes gamta pieno sudėtį sukūrė su visais komponentais: vanduo, baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai.

Rekomenduojama pieno produktus vartoti pusriebius – pavyzdžiui, varškę, nepiktnaudžiauti sviestu (tepant sumuštinį tik duonos akutes juo uždengti), grietinės nekabinti šaukštais ir dažniau ją keisti graikišku jogurtu“, – rekomenduoja Raminta Bogušienė.

Gyvūninės kilmės produktų perteklius

Pusryčiams – pieno stiklinė, varškė su uogiene; pietums – kotletai su sūrio padažu, sriuba su grietinėle ar šaltibarščiai; vakarienei – makaronai su sūriu; priešpiečiams ir pavakariams – kefyro stiklinė, jogurtas ar varškės sūris. Ar toks galėtų sveikatai palankios mitybos dienos meniu?

„Mityboje augalinio ir gyvūninės kilmės maisto santykis turi būti 80/ 20. Kitu atveju, tai ves prie lėtinių neinfekcinių ligų, lėtinio uždegimo, kuris pasireikš per silpniausią jūsų organizmo vietą. Vieniems tai gali būti onkologiniai susirgimai, kitiems skatins nutukimą ar širdies ir kraujagyslių ligas“, – įspėja dietistė.

Rekomenduojama per dieną viena porcija nesaldinto, geriau fermentuoto, pieno produkto. Sviestą naudoti saikingai, dažniau keisti į ypač tyrą alyvuogių aliejų.

Su pieno produktais gaunamas cukraus ar druskos perteklius

„Dažnu atveju, pats blogiausias dalykas yra ne pats pienas ir jo produktai, o tai, kad daugelis jį vartoja tik saldintą arba sūdytą, o natūralaus niekas nenori. Jei mityboje dominuoja cukrus, – lėtinis uždegimas garantuotas, o cukraus mityboje (nuo visų angliavandenių) gali būti tik iki 10 proc. Ar daug yra valgančių varškėtukus, varškės apkepą ar jogurtą nesaldintus? Kas valgo sūrį be druskos, nors, pavyzdžiui, iš 200 g sūraus pieno produkto galima gauti visą druskos dienos normą! O druska kaip ir cukrus – jos perteklius žalingai veikia mūsų organizmą“, – pastebi dietistė.

Ji rekomenduoja rinktis nesaldintus ir nepersūdytus pieno produktus (kefyras, pasukos, varškė, jogurtas) vietoj saldintų (varškės sūreliai, saldūs jogurtai). Sūrį rinktis su mažesniu druskos kiekiu (ne daugiau 1,7 g/ 100 gramų) ir valgyti saikingai.

Nepasisavinamas kalcis, gerosios bakterijos

„Perdirbant pieną vyksta homogenizacija, pasterizacija ir piene esantis kalcis pereina iš tirpios formos į netirpią ir jo pasisavinimas sutrinka. Gerųjų bakterijų situacija yra panaši. Šios dvi gėrybės yra piene, bet ar jas organizmas įsisavina, – didelis klausimas, į kurį atsakyti bando vis daugiau mokslininkų.

Jei vartodami pieno produktus galvojate, kad kaulai bus tvirtesni ir mikrobiota geresnė – pagalvokite iš naujo. Kai kalbame apie maisto produkto naudą, dažnai tai būna to produkto maistinė vertė, bet kaip mūsų organizmas tą maistinę vertę įsisavina – išlieka atviras klausimas, ypač tai aktualu kalbant apie pieną ir jo produktus“, – atkreipia dėmesį.

Bogušienė pataria mikrobiotą saugoti laikantis subalansuotos mitybos principų, vengti saldintų pieno produktų, probiotikus integruoti maisto papildų pavidalu (po antibiotikų kurso ir esant virškinimo negalavimams bent kartą metuose), jei trūksta prebiotikų su maistu, jais taip pat praturtinti mitybą. Kalciu praturtinti mitybą galima vartojant augalinės kilmės maistą: aguonas, sezamo, chia ar saulėgrąžų sėklas, įvairius riešutus, žalias daržoves – špinatus, brokolius, rukolą.

Ne laiku valgomi pieno produktai ir pienas

„Negerkite kavos su pienu po pietų, po mėsos ar žuvies patiekalų, nes vyks puvimo procesas ir geležies, esančios mėsoje, organizmas nepasisavins. Nevartokite saldžių pieno produktų kaip desertų po pagrindinio maisto, kuriame buvo gausu baltymų, nes jų virškinimas bus sutrikdytas – šiems reikia net 4 val., kad būtų su virškinti“, – pataria sveikos mitybos specialistė.

R. Bigušienė pateikia visą sąrašą, kada nereikėtų vartoti arba susimąstyti, kad pieno produktų forma ar jų kiekis netinka:

* viduriuojate, kyla rūgštys, pučia pilvą ar kankina kitos virškinimo problemos (gal tik rinkitės „be laktozės“?);
* turite probleminę odą, aknę, dermatitą ar kankina neaiškios kilmės bėrimai (gal vertėtų bent 2 savaites atsisakyti visų pieno produktų?);
* peršalote, bėga nosis, skauda gerklę – kankina ūmus uždegimas (gal vertėtų atsisakyti, kol baigsis ūmus uždegimas?);
* sergate lėtinėmis ligomis – širdies ir kraujagyslių, turite perteklinį cholesterolio kiekį (gal vertėtų sumažinti sviesto, sūrio, grietinės, desertų iš pieno produktų?);
* nustatyta alergija pieno baltymui kazeinui ar netoleravimas pieno cukrui laktozei (alergijos atveju – visiškai atsisakyti, netoleravimo – rinktis „be laktozės“);
* kitos ligos, kai gydytojas nerekomendavo vartoti arba patys jaučiate, kad jums šie produktai netinka.

„Neturint šių problemų galima vartoti saikingai, tinkamu laiku, dažniau rinktis raugintus pieno produktus, nesaldintus, nepersūdytus, pusriebius, nepadauginti riebiausių pieno produktų (sviesto, sūrio, grietinės) ir klausyti savo organizmo, stebėti reakcijas ir reaguoti į jas. Tikrai gali būti, kad Jūsų organizmui pienas ir jo produktai tinka, bet gali būti ir atvirkščiai“, – patarė R. Bogušienė.

Pagrindiniai odos senėjimo tipai

Jau daugiau nei dešimt metų garsi dermatologė iš Londono Nigma Talib tyrinėja odos senėjimo problemas: kaip ir kodėl atsiranda raukšlės, kodėl vieniems raukšlių pirmiausia atsiranda aplink akis, kitiems – ant kaktos, kodėl kažkas niekaip nepanaikina pigmentinių dėmių ant smakro, o kitiems nuolat beria skruostus, rašoma žurnale „Marie Claire“.

„Galbūt nežinote, bet kažko netoleruojate, arba valgote daugiau maisto, nei gali suvirškinti jūsų organizmas; svarbu tai, kad bet kokie virškinimo sutrikimai sukelia visą grandinę cheminių ir hormoninių pokyčių, kurie spartina senėjimo procesą organizmo viduje ir išoriškai, o rezultatai greičiausiai matosi veide“, – teigia dermatologė.

Jos nuomone, yra keturios maisto produktų kategorijos, kurios ypač žalingos organizmui: turintys glitimo produktai, pieno produktai, cukrus ir alkoholis. Kiekvienos grupės produktai gali daugiau ar mažiau turėti įtakos jūsų išvaizdai, ypač jei piktnaudžiaujate visų keturių kategorijų, kurią N. Talib vadina stresą keliančia grupe, produktais.

Pernelyg gausaus pieno produktų vartojimo simptomai

- paburkę vokai,
- maišeliai po akimis, pamėlę paakiai,
- bėrimas, paraudimai ant smakro,
- smulkiais spuogeliais nubertas visas veidas.

N. Talib nuomone, piktnaudžiavimas pieno turinčiais produktais ypač išryškėja vyresniame amžiuje, kai mažėja žmogaus organizmo gebėjimas virškinti laktozę. Be to, dermatologės tvirtinimu, pieno produktai veikia hormonų foną, sukelia įvairių odos ligų.

Ką daryti. Nevartoti jokių pieno turinčių produktų, taip pat ir jogurtų, varškės, sūrio, įvairių padažų. „Iš pradžių padarykite trijų savaičių pertrauką, kad apvalytumėte organizmą ir pamatytumėte poveikį. Paskui galima retkarčiais suvalgyti ką nors mėgstamo iš pieno produktų“, – pataria dietologė iš Didžiosios Britanijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)