„Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė Jolanta Sabaitienė, sako, kad smidrai mitybos požiūriu yra viena iš labiausiai subalansuotų daržovių, rašoma pranešime spaudai.
„Šių daržovių, kaip ir visų šviežio derliaus daržovių, parduotuvėse rasti galima jau ankstyvą pavasarį. Tai – ne tik skani, lengvai paruošiama daržovė, bet ir puikus maistinių skaidulų šaltinis, juose gausu folio rūgšties, vitamino C, vitamino E, vitamino B6“, – pasakoja J. Sabaitienė.
Smidrų vardas kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „ūglis“ arba „daigas“. Manoma, kad ši daržovė, dabar plačiai auginama visame pasaulyje, atsirado prieš 2000 metų Viduržemio jūros rytiniame regione, kur buvo pamėgta dėl unikalios tekstūros ir sveikatai naudingų bei afrodiziakinių savybių. J. Sabaitienė pasakoja, kad pasaulyje labiausiai yra paplitusi žalios spalvos smidrų rūšis, tačiau prekybos centruose ir restoranuose galite pamatyti dar dvi: baltą, kuri pasižymi subtilesniu skoniu, ir violetinę, kuri yra mažesnė ir turi vaisius primenančio aromato.
Lengvai paruošiami
Smidrai – lengvai paruošiama daržovė, kurią gaminti galima įvairiais būdais: virti, garinti, kepti ant žarijų, troškinti, gruzdinti ar paprasčiausiai kepti keptuvėje. Smidrai paruošiami vos per kelias minutes ir yra puikus garnyras įvairiems mėsos ar žuvies patiekalams, juos galima valgyti ir vienus, kaip užkandį, pabarsčius sūriu ar stiebą apsukus plonai supjaustyto kumpio gabalėliu. Pastaruoju metu smidrai itin išpopuliarėjo ir kaip pusryčių maistas – jie patiekiami kartu su Benedikto kiaušiniais ar omletais.
Pasak ekspertės, net ir pirmą kartą ruošiant smidrus, sudėtinga nebus. Pirmiausia, prieš ruošiant, reikėtų nukirpti patį augalo galiuką. Geriausias būdas nuspręsti, ties kuria vieta nupjauti nevalgomą dalį, yra pirštų galiukais prilaikant stiebo centrą spustelti jį per pusę. Natūralų lūžio tašką galima naudoti kaip orientyrą likusiems stiebams apipjaustyti. Na, o juos ruošiant nei daug pastangų, nei ingredientų neprireiks. Smidrai pasižymi puikiu skoniu, todėl juos paskaninti užtenka lašelio kokybiško alyvuogių aliejaus ir žiupsnelio druskos bei pipirų.
„Supjausčius smidrus, juos reikėtų sudėti į karštą, pasūdytą vandenį ir virti 4 minutes. Svarbiausia smidrų nepervirti, nes tuomet jie suglebs, praras savo formą ir skonį. Be to, rekomenduojama juos virti surištus į ryšulėlį ir įstačius į puodą su vandeniu, kuris neapsemtų jų viršūnių. Taip jos virs garuose ir išliks maistingesnės. Stenkitės juos sunaudoti per 1–2 dienas, nes ilgiau užsistovėjusiuose smidruose esantis cukrus virs krakmolu ir sukurs medingą tekstūrą“, – pataria ekspertė.
J. Sabaitienė atskleidžia ir kelis įdomius faktus apie smidrus, kurių iki šiol galbūt nebuvote girdėję.
Vokiečiai valgo tik baltus šparagus. Įdomu tai, kad vokiečiai valgo tik baltus smidrus. Baltieji smidrai iš kitų išsiskiria tuo, kad yra kur kas saldesni. Šie smidrai auginami tamsoje, todėl niekada nematant saulės šviesos, juose neįvyksta fotosintezė ir jie nepažaliuoja.
Turi savo garbei skirtą muziejų. Bavarijoje, Vokietijoje, yra įkurtas smidrams skirtas muziejus. Jis yra XV a. pastatytame pastate, kurį sudaro trys aukštai. Jame galima rasti net ir Andy Warholo paveikslą, kuriame pavaizduoti smidrai.
Būna skirtingų lyčių. Kad ir kaip neįtikėtinai skambėtų, smidrai būna moteriškos arba vyriškos lyties. Moteriškieji smidrai užaugina raudoną uogą, dėl šios priežasties jie paprastai yra mažesni už vyriškuosius smidrus. Kadangi žmonės paprastai nori valgyti didesnes daržoves, ūkininkai augina daugiau vyriškos lyties smidrų.
Auga neįtikėtinu greičiu. Susidarius palankioms augimo sąlygoms smidrai auga neįtikėtinu greičiu. Jų augimą kartais galima stebėti ir plika akimi, nes smidras per vieną dieną gali išaugti beveik 18 centimetrų.
J. Sabaitienė dalijasi ir omleto su smidrais receptu, kuris taps tikra šeimos pusryčių pažiba.