Greipfruto kilmė. Greipfruto medis, pirmą kartą aptiktas 17 a. Karibų saloje Barbadose, o 1820 m. buvo atvežtas į Floridą jau komerciniam auginimui. Manoma, kad šis augalas buvo pavadintas „greipfrutu“, nes jo vaisiai auga kekėse ar skiltelėse. Greipfrutas (Citrus paradisi) yra hibridas, galimai kilęs dėl natūralios kryžminės hibridizacijos tarp citrusinio vaisiaus Pomelo ir saldaus apelsino. Greipfrutų vaisius paprastai galima suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į tai, ar vaisių minkštime yra likopeno: baltieji ir pigmentiniai (raudonos/rožinės spalvos) vaisiai.
Maistinė vertė. Tai mažai kalorijų, tačiau daug maistinių medžiagų turintis vaisius. Greipfrutas yra neįtikėtinai sveikas maisto produktas, kurį turėtumėte įtraukti į savo racioną. Tai vienas mažiausiai kaloringų vaisių. Jame yra pakankamai skaidulų, be to, daugiau nei 15 naudingų vitaminų ir mineralų. Viename vidutinio dydžio vaisiuje yra (256 g): 107,5 kalorijos, 25,3 gramų angliavandenių iš kurių 4 gramai skaidulų, 17, 6 g cukraus, 2 gramai baltymų, 133% RPN vitamino C, 59% RPN vitamino A, 7,3% RPN tiamino arba vitamino B1, 9,9 % RPN kalio, 6% RPN kalcio, 5,8% RDN magnio, 1% RPN geležies. Be to, tai yra turtingas kai kurių galingų antioksidantų kiekiu, kurie ypatingai svarbūs sveikatai palaikyti. Žinoma, kad daugelis kitų greipfrutuose esančių vitaminų ir mineralų yra naudingi imunitetui, įskaitant vitaminą A, kuris, kaip įrodyta, padeda apsisaugoti nuo uždegiminių ir infekcinių ligų.
Greipfrutuose esantis nedidelis kiekis B grupės vitaminų, taip pat šiek tiek cinko, vario ir geležies, organizme veikia stiprindami imuninės sistemos veiklą. Jie taip pat padeda išlaikyti odos vientisumą, palaiko jos elastingumą. Greipfrutuose yra skaidulų, kurios padeda kontroliuoti apetitą, skatindamos sotumo jausmą. Greipfrutuose yra pektino – tirpiųjų skaidulų formos, kuri, kaip parodė tyrimai su gyvūnais, lėtina aterosklerozės progresavimą. Greipfrutuose taip pat mažai kalorijų, bet daug vandens – tai dar viena savybė, padedanti svorio kontrolei.
Citrinų rūgštis, esanti greipfrutuose, gali veiksmingai užkirsti kelią kalcio oksalato prisijungimui su kalciu inkstuose. Taip pat, citrinos rūgštis gali padidinti šlapimo pH, sukurdama aplinką, kuri yra mažiau palanki inkstų akmenų susidarymui.
Galingiausi greipfruto antioksidantai: vitaminas C, beta karotenas, likopenas ir flavanonai.
Greipfrutai yra puikus vitamino C, padedančio palaikyti imuninę sistemą, šaltinis. Vitaminas C taip pat apsaugo nuo laisvųjų radikalų pažeidimų, sukeliančių uždegiminę kaskadą organizme. Kadangi laisvieji radikalai gali oksiduoti cholesterolį ir sukelti apnašas, galinčias plyšti ir sukelti širdies priepuolius ar insultą, vitaminas C itin efektingas širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai stiprinti.
Beta karotenas, priklausantis karotenoidų klasei, organizme paverčiamas vitaminu A ir, kaip manoma, padeda sumažinti kai kurių lėtinių ligų, įskaitant širdies ligas, vėžį ir su akimis susijusius susirgimus, tokius kaip geltonosios dėmės degeneracija, riziką.
Turtingą rausvos ir raudonos spalvos greipfrutų spalvą lemia kitas karotenoidas – likopenas. Likopenas randamas tik rausvuose ir raudonuose greipfrutuose, baltieji greipfrutai šio karotenoido neturi. Likopenas – galingas antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais, žalojančiais organizmo ląsteles ir didinančiais oksidacinį stresą. Kaip rodo moksliniai tyrimai, likopeno gausus kiekis maiste, ypatingai pomidoruose, raudonajame greipfrute, arbūze ir kt., mažina vyrams tikimybę susirgti prostatos vėžiu. Taip pat, šis antioksidantas gali padėti sulėtinti navikų augimą ir sumažinti šalutinį įprastų vėžio gydymo būdų poveikį.
Pagrindiniai greipfrutų komponentai yra flavanonai, priklausantys flavonoidų klasei (flavonoidai tai biologiškai aktyvūs fenoliniai junginiai, kurių apie 4000 rūšių buvo atrasti vaisiuose, daržovėse ir žolelėse) narirutinas, naringinas ir naringeninas, kurie pasižymi galingu antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Greipfrutuose gausu ir kitų flavanonų, įskaitant hesperidiną, didiminą, eriocitriną, neohesperidiną, neoeriocitriną ir ponciriną, taip pat flavonolių (rutinas), flavonų (rodifolino ir diosmino). Flavonoidų poveikis nutukimui ir medžiagų apykaitos sutrikimams vis dar nėra tiksliai nustatytas. Be to, šių flavonoidų vartojimą terapijoje labai riboja tinkamų klinikinių įrodymų trūkumas.
Greipfrutų sėklų ekstraktas yra skystis, gaunamas iš greipfrutų sėklų ir minkštimo, taip pat parduodamas kaip citrusinių vaisių sėklų ekstraktas. Jis parduodamas kaip maisto papildas, taip pat naudojamas kosmetikoje. Moksliškai įrodyta, kad naringeninas, randamas greipfrutų sėklų ekstrakte, turi antimikrobinį poveikį, saugo kepenų ląsteles nuo pažeidimo, slopina navikų augimą ir ląstelių dauginimąsi sergant krūties vėžiu, apsaugo širdies kraujagyslių sistemą, turi teigiamą poveikį padidėjusiai kraujo lipidų (mažo tankio lipoproteinų, trigliceridų), gliukozės koncentracijai kraujyje, padidėjusiam kraujospūdžiui, mažina uždegiminius procesus, oksidacinį stresą ir naikina laisvuosius radikalus. Tačiau, vis dar nepakanka klinikinių tyrimų, patvirtinančių naringenino poveikį, sergant medžiagų apykaitos ligomis.
Greipfruto sąsaja su vaistais ir galima žala. Pasitarkite su savo gydytoju dėl greipfrutų ar jų sulčių vartojimo, jei vartojate tam tikrus medikamentus, nes greipfruto ir medikamentų derinys gali pabloginti jų veikimą. Greipfrutuose ir jų sultyse esantys junginiai, įskaitant naringeniną, lėtina normalius detoksikacijos ir metabolizmo procesus žarnyne ir kepenyse, o tai trukdo organizmui suskaidyti ir pašalinti šiuos vaistus. Vaistai, kurie greičiausiai sąveikauja su greipfrutais, yra šie: imunosupresantai, benzodiazepinai, dauguma kalcio kanalų blokatorių, indinaviras, karbamazepinas, kai kurie statinai. Jei vartojate kurį nors iš šių vaistų, prieš įtraukdami greipfrutus į savo racioną, pasitarkite su gydytoju. Kai kuriais atvejais greipfrutų valgymas gali sukelti dantų emalio eroziją. Citrinos rūgštis, randama citrusiniuose vaisiuose, yra dažna emalio erozijos priežastis, ypač jei suvartojama jo perteklius. Jei turite ypač jautrius dantis, gali tekti vengti rūgščių vaisių, šiuo atveju ir greipfrutų.
Greipfruto priežiūra ir laikymas. Geras greipfrutas nebūtinai turi būti tobulos spalvos. Odos spalva, įbrėžimai ar žvyneliai gali paveikti greipfruto išvaizdą, tačiau jie neturi įtakos skoniui ar tekstūros kokybei. Greipfrutų galima įsigyti ištisus metus. Norėdami gauti daugiausia antioksidantų, rinkitės visiškai prinokusius greipfrutus. Kadangi greipfrutai yra sultingesni, kai būna šiek tiek šilti, o ne vėsūs, laikykite juos kambario temperatūroje ir suvartokite per savaitę nuo pirkimo. Jei per šį laikotarpį jų nenaudosite, laikykite juos šaldytuve, daržovėms ir vaisiams skirtoje lentynoje, kur jie bus švieži dar dvi ar tris savaites.
Šis vaisius gali būti valgomas tiek vienas, tiek išspaudžiant iš jo sultis. Greipfrutas puikiai tinka su salotomis, suteikdamas joms savitą skonį, pagardina patiekalus iš žuvies ar vištienos, tinkamas kombinacijoje su riešutais.
