Ciberžolė – efektyviausias egzistuojantis augalinis maisto papildas. Daugybė mokslinių tyrimų įrodo ciberžolės naudą organizmui.
1 arbatinis šaukštelis ciberžolės turi 29 kcal., 0,9 g baltumų, 0,3 g riebalų ir 6,3 g angliavandenių, 2,1 g skaidulų ir 0,3 g cukraus, taip pat 26 proc. mangano, 16 proc. geležies, 5 proc. kalio ir 3 proc. vitamino C.
Ciberžolės sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos pasižymi gydomuoju poveikiu. Šie junginiai vadinami kurkuminoidais, iš kurių svarbiausias yra kurkuminas. Ciberžolėje esančio kurkumino, atsakingo už ryškią geltoną spalvą, kiekis nėra didelis – jis sudaro tik apie 3-4 proc. visos masės. Kurkuminą sudaro kurkuminas I (94 proc.), kurkuminas II (6 proc.) ir kurkuminas III (0,3 proc.). Nors kurkumino kiekis ciberžolėje nedidelis, tačiau būtent jis yra pagrindinė ciberžolės veiklioji medžiaga. Kurkuminas pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu ir yra labai galingas antioksidantas, slopinantis uždegiminius procesus organizme. Kurkuminas neutralizuoja laisvuosius radikalus, bet taip pat stimuliuoja organizmo antioksidacinių fermentų gamybą. Jo antioksidacinis aktyvumas yra panašus į vitaminų C ir E antioksidacinį poveikį.
Taip pat įrodytas kurkumino poveikis smegenų veiklai ir kognityvinėms funkcijoms. Ši biologiškai aktyvi medžiaga sustiprina neurogenezę (naujų nervinių ląstelių susidarymą) ir kognityvines funkcijas (atminties, dėmesio, reakcijos mechanizmus) senstant. Tačiau, vėlgi, dar būtini platesni tyrimai su žmonėmis.
Kurkumimas gerina kraujagyslių endotelio funkciją, tuo mažindamas širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką. Daugelyje atliktų tyrimų buvo nagrinėjamas kurkumino poveikis artritui ir užfiksuotas įvairių simptomų pagerėjimas. Kurkuminas pasižymi ir antidepresiniu poveikiu – gali padidinti smegenų neuromediatorių serotonino ir dopamino poveikį, taip pat padidinti vienos biologiškai aktyvios medžiagos – BDNF – smegenų neurotrofinio faktoriaus (angl. brain derived neurotrofic factor) kiekį. BDNF skatina naujų nervinių ląstelių (neurogenezę) ir kraujagyslių susidarymą (angiogenezę) už atmintį atsakingame smegenų darinyje, pailgina nervinių ląstelių išgyvenamumą, svarbus mokymuisi ir atminčiai.
Įrodyta ir galingas antivėžinis kurkumino poveikis. Nors tyrimai dar negali įrodyti stiprios koreliacijos tarp ciberžolės ir sumažėjusios vėžio rizikos, tačiau kurkuminas plačiai tiriamas įvairių žmogaus vėžio formų, įskaitant tiesiosios žarnos, kasos, krūties, prostatos, daugybinės melonomos, plaučių, galvos bei kaklo vėžį, profilaktikos ir gydymo tikslais. Kurkumino priešvėžinis poveikis tikrai galingas.
Manoma, kad kurkuminas padeda reguliuoti užprogramuotą ląstelių mirtį. Mūsų ląstelės yra iš anksto užprogramuotos natūraliai žūti, kad atsirastų vietos naujoms ląstelėms ir šis procesas vadinamas apoptoze. Tam tikra prasme mūsų kūnas kas keletą mėnesių atsinaujina naudodamas statybines medžiagas, kurias mes jam suteikiame tinkamai maitindamiesi. Tačiau kai kurios ląstelės – būtent vėžio ląstelės – išjungdamos savo žūties mechanizmą, nemiršta, kai to reikia. Vėžinėms ląstelėms toliau klestint ir dalijantis, galiausiai gali susidaryti navikai ir potencialiai išplisti visame kūne. Taigi, kaip kurkuminas veikia šį procesą? Panašu, kad kurkuminas sugeba perprogramuoti savęs naikinimo mechanizmą vėžinėse ląstelėse.Visose ląstelėse yra vadinamųjų žūties receptorių, kurie sukelia savęs sunaikinimo seką, tačiau vėžinės ląstelės gali „išjungti“ savo mirties receptorius. Manoma, kad kurkuminas gali juos vėl suaktyvinti. Skirtingai nuo daugumos chemoterapinių vaistų, kuriems vėžinės ląstelės laikui bėgant gali tapti atsparios, kurkuminas vienu metu veikia kelis ląstelių mirties mechanizmus, todėl vėžio ląstelėms gali būti sunkiau išvengti sunaikinimo. Dėl iki galo dar nesuprastų priežasčių, kurkuminas neliečia nevėžinių ląstelių.
Ciberžolėje yra daug tirpių oksalatų, kurie gali prisijungti prie kalcio ir sudaryti netirpius kalcio oksalatus, kurie sudaro apie tris ketvirtadalius visų inkstų akmenų. Taigi, žmonėms, linkusiems į inkstų akmenų susidarymą, nerekomenduojama vartoti net ir vidutinio kiekio ciberžolės. Taip pat svarbu žinoti, kad nėra pakankamai įrodymų, jog nėštumo ir žindymo laikotarpiu ciberžolės papildai yra saugūs; sergant tulžies pūslės liga ciberžolė gali sukelti tulžies pūslės susitraukimą, pabloginti simptomus; esant kraujavimo sutrikimams, ciberžolės vartojimas gali sulėtinti kraujo krešėjimą, trūkstant geležies, ciberžolės vartojimas gali sutrikdyti geležies pasisavinimą. Atkreipkite dėmesį esant tokioms situacijoms.
Deja, pats vienas kurkuminas yra blogai pasisavinamas. Tad, kartu vartojami juodieji pipirai, kuriuose yra piperino (apie 5%), apie 2000% padidina kurkumino absorbciją. Tad ciberžolė viena neturi tokio poveikio, kaip vartojama kartu su piperinu. Net šiek tiek žiupsnelio pipirų – 1/20 arbatinio šaukštelio – gali žymiai padidinti kurkumino pasisavinimą. Vienas iš būdų, kaip mūsų kepenys atsikrato svetimų joms medžiagų – paverčia jas vandenyje tirpiomis, kad būtų lengviau išsiskirti. O juodojo pipiro aktyvusis komponentas piperinas šį procesą slopina. Tokiu būdu kurkuminas su piperinu drauge, pilnai pasisavinamas į kraują ir pradeda savo veikimą. Spėkite, koks yra įprastas kario miltelių ingredientas be ciberžolės? Juodasis pipiras. Kitas būdas padidinti kurkumino absorbciją yra forma – visos ciberžolės šaknies (šviežios arba džiovintos) ir miltelių pavidalo, nes natūralūs ciberžolės šaknyje esantys aliejai ir ciberžolės milteliai gali pagerinti kurkumino biologinį prieinamumą nuo septynių iki aštuonių kartų. O taip pat, kadangi kurkuminas yra tirpus riebaluose, tai valgant su riebalais, jis gali būti tiesiogiai absorbuojamas į kraują per limfinę sistemą, tokiu būdu iš dalies apeinant kepenis.
Didelės ciberžolės ir kurkumino dozės nerekomenduojamos vartoti ilgai, nes trūksta tyrimų, patvirtinančių jų saugumą. Nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė priimtiną dienos dozę 1,4 mg vienam kilogramui (0–3 mg / kg) kūno svorio.
Siūlyčiau pabandyti rasti būdų, kaip įtraukti ciberžolę į savo dienos racioną, vos keletas trūkumų, tačiau nauda sveikatai – begalinė.
Sandrija Čapkauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė.