„Obuoliai turi teigiamą poveikį žmogaus žarnynui – didina gerųjų bakterijų skaičių tuo pačiu stiprindami imuninę sistemą, nes 80 proc. mūsų imuninės sistemos „gyvena“ žarnyne“, – teigė S. Čapkauskienė.
Obuoliuose yra daugybė fitochemikalų, kvercetino, katechino, floridzino ir chlorogeno rūgšties. Būtent šie elementai nulemia stiprų antioksidantinį poveikį. Obuoliai užima antrą vietą pagal antioksidantines savybes, juos pralenkia tik spanguolės.
Taip pat obuoliuose yra didžiausias laisvųjų fenolių kiekis, kurie suteikia didžiulę naudą sveikatai.
Anot mokslų daktarės S. Čapkauskienės, šiuose vaisiuose itin gausu flavonoidų (111,45 mg/100 g raudono obuolio), skaidulų (2,0-2,7 g/100 g: iš jų 1,8-2.0 tirpiųjų skaidulų), taip pat vitamino C (12 mg/100 g raudono obuolio), bei tokių mikroelementų kaip magnis (6 mg/100 g), kalcis (7 mg/100 g), fosforas (12 mg/100 g) ir kalis (144 mg/100 g).
Obuoliuose yra pektino, kuris yra vertingas šaltinis tirpiųjų skaidulų, tad jos gali sumažinti blogojo cholesterolio (MTL) kiekį bei padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Mokslininkai įsitikinę, kad taip įvyksta dėl pektino, esančio obuoliuose. Todėl tirpiosios skaidulos mažina uždegiminius procesus organizme ir stiprina mūsų imuninę sistemą.
„Tad, tiek flavonoidai, tiek ir skaidulos, esančios obuoliuose, mažina širdies kraujagyslių sistemos, tam tikrų vėžio formų, 2 tipo cukrinio diabeto rizikos faktorius, taip pat ir bendrą mirtingumą. Viena iš flavonoidų formų – flavanoliai, ypatingai pasižymi lėtinių ligų rizikos faktorių slopinančiuoju poveikiu.
Įrodyta, kad suvalgius 1 obuolį per dieną 28 proc. sumažėja rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu ir 60 proc. sumažėja rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis“, – apie obuolių naudą pasakojo S. Čapkauskienė.
Pasak biomedicinos mokslų daktarės, nors obuoliai savyje turi gana aukštą angliavandenių koncentraciją. Pavyzdžiui, 100 g obuolio yra 12,9 g angliavandenių, iš kurių 5,7 g fruktozės, 0,6 g gliukozės ir 0,57 g sacharozės, tačiau ši koncentracija gali varijuoti priklausomai nuo obuolio rūšies ir auginimo sąlygų, tačiau jų glikeminis indeksas yra žemas.
Glikeminis indeksas rodo angliavandenių virškinimo ir absorbcijos greitį iš plonojo žarnyno, gliukozės koncentracijos kraujyje atsaką į suvartotą maisto produktą bei insulino išsiskyrimą. Kuo žemesnio glikeminio indekso produktai, tuo jie lėčiau virškinami ir absorbuojami į kraują iš plonojo žarnyno, nesukelia staigaus gliukozės bei insulino koncentracijos padidėjimo. Todėl, obuolio įtraukimas į dienos racioną gali padėti ir svorio kontrolei.
Tiesa, nors obuoliai ne kartą buvo įtraukiami į vienus labiausiai pesticidais užterštų produktų sąrašus, juos patariama pirkti ekologiškus arba valgyti iš savo sodo.
Valgant obuolius, patariama nepamiršti ir žievelės. Obuolio žievė pasižymi kaip stiprus antioksidantas.
„Suvalgius net pusę obuolio kasdien nauda sveikatai bus didelė. Svarbiausia, kad obuolys būtų šviežias ir termiškai neapdorotas. Ir nebijokime obuolio žievės – joje yra 2-6 kartais daugiau fenolinių junginių nei pačioje obuolio masėje. Antioksidantų aktyvumas obuolio žievėje taip pat 2-3 kartus didesnis“, – portalui Delfi pasakojo S. Čapkauskienė.
