Viduramžiais kopūstai gelbėjo žmones nuo avitaminozės, peršalimo ligų ir virškinimo sutrikimų. Vis dėlto ši daržovė padeda ne visada ir ne visiems yra rekomenduojama. Kai kuriais atvejais kopūstai gali net pakenkti, rašoma health.com.
Populiari, pigi ir naudinga daržovė
Kopūstų patiekalų receptai ypač nesudėtingi, o pagrindinį jų ingredientą pavyksta rasti artimiausioje maisto prekių parduotuvėje. Valgis, kuriame dominuoja kopūstai, yra ne tik specifinio skonio, bet ir gausus naudingų komponentų. Atskiro paminėjimo nusipelno rauginti kopūstai: kai buvo atrasta kopūstų rauginimo technologija, neliko vitamino C deficito sukeliamų problemų, praktiškai išnyko skorbutas – liga, kurią sukelia vitamino C stygius.
Rekomenduotina kopūstų dozė
Kopūstų sudėtis labai įvairi. Šiose daržovėse daug kalio druskos, kalcio, fosforo, yra paprastųjų angliavandenių ir šiek tiek riebalų. Čia rasime ir vitamino K, fitoaleksinų, įvairių fermentų ir gausų kiekį ląstelienos. Vis dėlto viršų ima vitaminas C (kitaip – askorbo rūgštis). Ir tai puiku, nes būtent šis komponentas stiprina kraujagysles, palaiko imuninės sistemos ląstelių funkcionalumą ir stimuliuoja kolageno sintezę.
Naudingų medžiagų šaltinis
Kopūstus pagrįstai galima vadinti antikancerogeniniu (nuo piktybinių navikų vystymosi apsaugančiu) produktu. Daržovių sudėtyje esanti askorbo rūgštis yra askorbino formos. Ši medžiaga yra natūralus junginys, pasižymintis priešvėžiniu poveikiu. Esama ir grynojo antioksidacinį efektą sukeliančios askorbo rūgšties varianto. Minėtina, kad askorbinas, kitaip nei kitos vitamino formos, yra atsparus įvairiam poveikiui ir nepraranda savo savybių dėl rauginimo arba kopūstus ilgą laiką sandėliuojant.
Kartais kopūstai gali ir pakenkti
Nepaisant teikiamos naudos, kartais kopūstai gali ir pakenkti. Neigiamą jų poveikį reikėtų sieti su dideliu kiekiu ląstelienos ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, darančiomis įtaką žarnyno funkcijai. Žmonės, turintys tam tikrų sveikatos problemų ir patologijų, šviežius ir netgi termiškai apdorotus kopūstus turėtų vartoti su saiku, o kartais net visai jų atsisakyti.
Taigi, kopūstų negalima vartoti esant tokioms būklėms kaip:
• padidėjęs rūgštingumas, gastritas, agresyvios formos duodenitas,
• agresyvios formos enteritas arba chroniškas plonosios žarnos uždegimas,
• nespecifinis opinis kolitas, dažnai paūmėjantys Krono ligos simptomai, viduriavimas ir polinkis tuštintis skystomis išmatomis,
• dažni pilvo diegliai, meteorizmas, vidurių pūtimas,
• neseniai patirtas miokardo infarktas.
Vaikams virto baltojo gūžinio kopūsto galima bandyti duoti ir nuo metų, tačiau geriau palaukti, kol vaikas sulauks pusantrų. Reikalas tas, kad mažylių virškinimo sistema jautriai reaguoja į dujų susidarymą, o virškinami kopūstai gali išprovokuoti pilvo dieglius ir meteorizmą.
10 naudingų kopūstų savybių
Nors askorbo rūgštis, vykstant terminio apdorojimo procesui, suyra, verta žinoti, kad kopūstų atveju taip nenutinka.
• Dėl saikingo šilumos poveikio kopūstuose esančios askorbo rūgšties kiekis padidėja, kadangi askorbinas virsta vitaminu C.
• Praktiškai visos kopūstų dalys vertinamos kaip naudingos, tačiau išoriniuose, pačiuose žaliausiuose kopūstų lapuose yra ypač daug folio rūgšties, teigiamai veikiančios hemopoezę (kraujo gamybą) ir medžiagų apykaitą.
• Dėl kalio druskų gausos ir nedidelio kiekio natrio kopūstai padeda pašalinti iš ląstelių perteklinį skystį.
• Didelis kiekis tartrono rūgšties padeda kovoti su ateroskleroze. Šis junginys neleidžia angliavandeniams virsti riebalais ir stabdo cholesterolio bei kenksmingų riebalų nusėdimą ant kraujagyslių sienelių. Visgi šis poveikis būdingas tik šviežiems kopūstams, nes veikiama temperatūros minėta rūgštis suyra.
• Dėl didelio cholino kiekio kopūstai padeda normalizuoti riebalų apytaką, apsaugo nuo antsvorio.
• Kopūstuose daug gliukozės – daugiau nei citrinose, obuoliuose ir apelsinuose. O pagal fruktozės kiekį kopūstai lenkia bulves, svogūnus ir citrinas.
• Raugintuose kopūstuose daug pieno rūgšties. Rūgimo procesas neapsieina be laktobakterijų, o šie mikroorganizmai, patekę į žarnyną, teigiamai veikia jo mikroflorą, padeda pasišalinti puvimą provokuojančius komponentus, normalizuoja biocenozę.
• Kopūstuose daug fitoncidų, stabdančių patogeninių bakterijų, grybelių, tuberkuliozės mikobakterijų ir kitų kenksmingų junginių augimą.
• Gausus kiekis ląstelienos skatina žarnyno sienelių darbą, stimuliuoja metabolitų ir su maistu gaunamo cholesterolio šalinimą. Kopūstai rekomenduojami žmonėms, kuriems nustatytas nutukimas, kadangi šios daržovės turi visai nedaug kalorijų: 100 g produkto jų vos 28–30.