Rūšys. Žinomos ir plačiausiai paplitusios laurų lapų rūšys: laurų lapai, arba Laurus nobilis lauraceae, – šie lapai, dar vadinami Viduržemio jūros laurų lapais, švieži ir džiovinti naudojami Viduržemio jūros virtuvės sriuboms, troškiniams ir kitiems patiekalams gaminti. Kalifornijos laurų lapai (Umbellularia californica) panašūs į Viduržemio jūros laurų lapus, tačiau yra stipresnio skonio. Indonezijos laurų lapai, arba Indonezijos laurai (Salamo lapai, Syzygium polyanthum, Myrtaceae), – šis Indonezijoje augantis žalumynas dažniausiai naudojamas mėsai, rečiau – daržovėms gardinti. Indijos laurų lapai (Cinnamomum tamala, Lauraceae) savo išvaizda šiek tiek panašūs į laurų lapus, tačiau skonis ir kvapas artimesni cinamono žievei.
Laurų lapai yra aštraus ir kartaus skonio. Kvapų ir aromato skirtumas atsiranda dėl eterinių aliejų vyravimo lapuose bei kitose augalo dalyse. Laurų lapuose yra flavonoidų, taninų, eugenolio, citrinų rūgšties, angliavandenių, steroidų, alkaloidų, triterpenoidų ir eterinių aliejų. Kiekviena iš šių cheminių sudedamųjų dalių skiriasi priklausomai nuo augalo rūšies tipo.
Nauda sveikatai. Šiuo metu mes tikrai žinome, kad laurų lapais galime puikiai pagardinti sriubas ir troškinius. Tačiau mokslininkai atskleidžia ir kitus nuostabius šių lapų panaudojimo būdus. Laurų lapai per visą mūsų istoriją buvo naudojami kaip vaistažolė esant reumatui, patempimams, sutrikus virškinimui, ausų skausmams slopinti, prakaitavimui, apetitui skatinti, laurų lapų ekstraktas – žaizdoms gydyti, šis augalas vartotas ir kaip puikus diuretikas. Mokslininkai pripažino, kad laurų lapai padeda esant uždegimams, skausmams, sergant diabetu, taip pat gali būti naudojami ir imuninei sistemai stiprinti. Laurų lapai efektyviai veikia daugelį grybelių, virusų, bakterijų – stiprus jų antibakterinis poveikis. Daugelis laurų lapų junginių, tokių kaip flavonai, flavonolis ir fenoliai, esančių šių augalų ekstrakte, pasižymi antioksidaciniu aktyvumu.
Maistinė vertė. Viename valgomajame smulkintų džiovintų laurų lapų šaukšte (1,8 g) yra 5,6 kilokalorijos, 1,35 g angliavandenių, 0,45 g skaidulų, 0,14 g baltymų, 1,35 g angliavandenių, riebalų – tik pėdsakai. Gausu vitaminų ir mineralų: net 7,4 % mangano, 4,3 % geležies ir 1,5 % kalcio, vitamino A (2,2 %), vitamino C (1,4 %). Laurų sėklose gausu maistinių skaidulų. Lapuose daug eterinių aliejų, tokių kaip cineolis (50 %) eugenolis (11–12 %), metilo eugenolis (9–12 %), elemicinas (1–12 %) chavikolis, acetilo eugenolis, ß-pinenas, filandrenas, linalolis, geraniolis ir terpineolis. Eugenolis, metilo eugenolis ir elemicinas lemia pikantišką laurų lapų aromatą, yra svarbūs jų kokybei įvertinti. Lapuose esančių eterinių aliejų koncentracija svyruoja nuo 0,8 iki 3 %, o sausuose jų vaisiuose – nuo 0,6 iki 10 %.
Laurų lapų panaudojimas ruošiant maistą. Laurų lapus galima derinti su įvairiomis kitomis prieskoninėmis žolelėmis, pvz., gvazdikėliais, čiobreliais, garstyčiomis, petražolėmis, šalavijais, pipirais, gardinti sriubas, troškinius, žuvų, daržovių ir mėsos patiekalus. Laurų lapai su gvazdikėliais ir čiobreliais naudojami pomidorų šerbetui gaminti. Laurų lapų prieskoniai ir eteriniai aliejai gali pratęsti maisto produktų galiojimo trukmę, nes pasižymi antimikrobiniu ir antioksidaciniu poveikiu. Užšaldytų laurų lapų skonis stipresnis nei džiovintų. Jie žinomi dėl savo subtilaus aromato ir skonio, o tai suteikia lapuose esantys eteriniai aliejai. Senstant lapams, jie tampa kvapnesni, kvapą sustiprina garai ir šiluma. Nėra toksiški žmonėms ir labai saugūs gaminant. Iš esmės juos galima valgyti, tačiau standūs lapai nesuminkštėja kepami ar verdami, o kraštai gali būti net aštrūs. Galite juos sutraiškyti, tačiau greičiausiai jie vis tiek bus kietos, žvynus primenančios tekstūros. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios daugumoje receptų siūloma termiškai apdorojant naudoti nesmulkintus. Prieš patiekiant patiekalą, juos reikia išimti. Įdomu ir naudinga žinoti, kad laurų lapai gali būti vartojami organizmui naudingai arbatai paruošti, taip pat aromatoterapijos srityje.
