Ne. Tai keturios dienos, kada kiekvienas kažkur važiuoja ir piktinasi, kodėl visi kiti negali ramiai pabūt ir neužkimšinėti kelių, plentų ir autostradų.
Nors ką aš čia, išties, klausinėju. Savaitgalis po puikaus, saulėto ir karšto, išvirto į audrą, perkūniją, žaibus ir lietų. Kitaip tariant, jis tapo mažyte nesėkmingų santykių kopija (tikiuosi, jūsiškiai geresni) ir dar viena didelių lūkesčių ir dar didesnio nusivylimo istorija. Su kuo ir galima pasveikinti visus, išsiruošusius prie jūros ir į sodybas. Ką galiu patarti? Geriau gyvenkite taip, kad nereikėtų laukti ilgųjų savaitgalių kaip išganymo. Tegu kiekvienas jūsų savaitgalis būna ilgasis. Tiesiog neikite į darbą pirmadieniais, pasakykite viršininkui, kad jūs radote optimalų būdą dirbti, ir tas būdas yra dirbti tris dienas per savaitę (penktadienį irgi nėra ko sėdėti darbe). Jei viršininkas nepalaikys jūsų sumanymo, reiškia, nekoks jis viršininkas.
Ne visi pasikeitimai yra į gerą. Nežinau, ar prisimenate, kaip prieš kurį laiką (tiksliau, prieš dvejus metus, Dieve mano, kaip bėga laikas) rašiau apie Žvėryne įsikūrusį restoraną „Fresh Friendly Family“, kuris buvo kartu ir draugiškas šeimoms, ir kėlė susižavėjimą supermamytėms, ir kartu buvo puikaus valgiaraščio ir puikaus maisto sumanymas. Restorano šeimininkė Rūta Repšienė, garsiausių Lietuvoje tortų „Napoleonas“ gamintoja, tapo žvaigžde, išleido knygą, ir, manau, protingai pasielgė, užversdama restorano puslapį, kol jis dar buvo populiarus ir visų mylimas.
Dabar, grįžęs iš Kalifornijos vaikščiodamas po Žvėryną (kuris yra mano mėgstamiausia vaikščiojimų vieta, nes netoli namų, ir ten ramu, ir nedaug žmonių ir automobilių, bet Los Andželo Palos Verdes pakrantė yra gal 500 kartų geriau, turiu jus informuoti), pamačiau, kad ten atsidarė naujas restoranas, kuris vadinasi „Riekė“. Pradžiugins tuos, kam patinka lietuviški restoranų pavadinimai ir kas nemėgsta angliškų – nebūtinai vis tie žmonės yra mano draugai, bet, manau, čia yra visiška nuomonių laisvė. Man, pavyzdžiui, labiau patinka angliški. Man patiktų, jei visi restoranų pavadinimai, bent jau Vilniuje, būtų angliški (Salantuose gali likti „Pakalnutė“). Ir, jei prisimenate, aš norėčiau, kad anglų kalba būtų Lietuvoje paskelbta antrąja valstybine. Tai tik svajonė, ir nenauja, bet aš negaliu leisti svajonei numirti, ir vieną kartą ji išsipildys, aš taip manau.
Restoranas su ta pačia didele teritorija su pieva ir vaikų žaidimo aikštele prie renovuoto tikrai, tikrai baisaus buvusio sovietinio bendrabučio. Jei atsisėsite taip, kad jo nesimatytų, jums bus geriau. Atsukite bendrabučiui nugarą. Taip, bendrabutis nuo to geriau nepasijus, bet kai kada jums reikia pagalvoti ir apie save.
Teigiamas dalykas yra trumpas valgiaraštis ir puikus aptarnavimas. Padavėja tikrai labai, labai stengėsi, viską žinojo apie patiekalus ir padėjo rinktis, kiek galėdama. Bistro „Riekė“, jūs tikrai turite labai gerą padavėją, ir tai yra labai gera pradžia.
Sriuba (žuvienė, €4.50) buvo vidutiniška, negaliu apie ją nieko papasakoti, ir tai nėra baisiai geras ženklas. Kai man kas nors labai patinka, aš turiu ką papasakoti apie tą dalyką.
Aš pribloškiau draugę, užsisakydamas bolivinių balandų salotų su keptu haloumi sūriu (€7.20). Pasakykim taip – ji nėra pratusi, kad Užkalnis savanoriškai užsisakinėtų patiekalus, kurių pavadinime yra žodis „salotos“ arba „bolivinė balanda“. Ji nemanė, kad mano pasikeitimai, įvykę Kalifornijoje, bus tokie gilūs ir neraminantys. Aš nežinau, ar ji dabar tikisi, kad tapsiu veganu, tačiau aš jau ir pats nežinau, ko man tikėtis iš savęs. Salotos buvo tikrai neblogos, bet nėra tokio patiekalo, kurį galėtų sugadinti ant grilio keptas Kipro sūris, haloumi. Tai vienas skaniausių pasaulyje patiekalų. Nereikia net ir grilio – nusipirkite prekybos centre to sūrio, susipjaustykite ir iškepkite ant keptuvės, įpylę truputėlį alyvuogių aliejaus. Nėra žmogaus, kuris gali atsilaikyti prieš tą keptą sūrį. Nebent veganai.
Ėriena su riešutų padažu (€14,50) buvo gerai iškepta, ir mėsa buvo jauno gyvulio (kvapas buvo puikus), bet aš jums pasakysiu, gal tikrai ten buvo kažkoks labai keistas ėriukas, nes tiek kremzlių aš seniai nebuvau matęs. Gal tas ėriukas labai daug sportavo arba valgė papildus stipriems sąnariams. Negaliu pasakyti. Aš suprantu, tokią mėsą tikriausiai atvežė tiekėjai. Aš turbūt tokiu atveju keisčiau tiekėjus, o šitiems pasakyčiau, kad jie išsitrintų mano telefono numerį ir daugiau nebeskambintų.
Juodieji lakštiniai, spagečiai, su kumpiu ir grietinėlės padažu (€7.50) kėlė dvejopus jausmus. Pirmiausia, viskas, kas yra su grietinėle, yra skanu. Grietinėlė yra universalusis skanintojas. Grietinėlė yra riebi, riebalas yra tas dalykas, kuris burnoje sukelia gardumo jausmą, tačiau spagečiai buvo pervirti. Tai įprastinis daugelio Lietuvos restoranų skausmas: pervirti lakštiniai, bet Vilniuje to jau neturėtų būti. Provincijoje dar atsidusčiau ir atleisčiau, o čia – ne.
Keisčiausias patiekalas buvo iešmelis su šonine (€5,50). Tiesą sakant, užsisakydami įsivaizdavome, kad čia bus kažkas susukta iš šoninės, o gavome ant lėkštės su plonai sutarkuotomis gruzdintomis bulvytėmis (šitos tikrai neblogos) tikrai prastą lašinuotą šašlyką iš kietos ir neskanios mėsos (aš jau kalbėjau, kad čia esama kažkokių problemų su tiekėjais, gal jie neseniai pradėjo dirbti, bet jūs su jais pasišnekėkite, arba, geriausia, visai nesišnekėkite). Gal kažkur kaimo turizme arba provincijos užeigoje, kuri gyvena iš gedulingų pietų, toks šašlykas jei ir nepradžiugintų, tai bent jau nenustebintų. Vilniuje tai visiškas nesusipratimas.
Dviese sumokėjome €42,20 ir arbatpinigius. Restoranas turi puikią vietą (išskyrus tą bendrabučio vaizdą šalia) ir puikų aptarnavimą, ir norą stengtis, bet gerų norų tikrai neužtenka.
„Pratęskite vakarą ir pratęskite viešnagę apartamentuose „Tvirtovė““, sako valgiaraštis. Jei galima, aš jums duosiu pasiūlymą. Jei tikitės, kad galite ten atsivesti savo naują draugą ar draugę, ir po romantiškos vakarienės jums užsinorės pratęsti pažintį apartamentuose, tai jūsų viltys, turbūt, yra nepelnytai išpūstos. Geriausiai atveju jums pasakys „gal einam kur nors kitur, tik dabar jau rinksiuos aš“.
Dvi žąsys iš penkių.
Riekė, Kęstučio g. 38, Vilnius. Tel. +370 699 98025. Facebook profilis.
Nuo pirmadienio iki trečiadienio – nuo 10:00 iki 21:30. Ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 10:00 iki 20:00. Šeštadieniais nuo 10:30 iki 22:00.