Antradienį vykusioje konferencijoje buvo pristatyti tyrimai, kuriuos „Fazer Lietuva“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Gauti rezultatai parodė, kad net 77 proc. lietuvių, renkantis duonos produktus, svarbus jų sveikumas ir maistingumas. Lietuvoje vis labiau populiarėjanti sveikos gyvensenos tema lemia, kad vartotojai gręžiasi į pridėtinės vertės produktus.
„Nielsen“ tyrimų duomenimis, sveikų ingredientų produktuose ieško daugiau nei pusė – 52 proc. Lietuvos pirkėjų, kai tuo tarpu Latvijoje – 44 proc., Estijoje – 34 proc. Bėda ta, kad pirkėjai teigia parduotuvių lentynose pasigendantys sveikų produktų.
Mažiau miltų, daugiau... daržovių
„Fazer Bakery Baltic“, atstovaujančios „Gardėsio“ duoną Lietuvoje, generalinis direktorius Mindaugas Snarskis sakė, kad duonos vartotojų pasirinkimai, darantys įtaką pasiūlai, taip pat keičiasi.
„Daugelį metų duonos pasiūloje vyravę įprasti grūdai ar saulėgrąžos šiandien dažnai keičiami pilno grūdo produktais, taip pat įvairiais dribsniais ir netgi lietuviškai duonai pakankamai egzotinėmis bolivinėmis balandomis ar arbūzo sėklomis“, – kalbėjo jis pristatydamas naują produktą – daržovių duoną.
M. Snarskio teigimu, šioje duonoje daugiau nei trečdalį sudėties pakeis daržovės: pupos, morkos, burokėliai ar pastarnokai. Tokia duona, lyginant su tradicinėmis, yra maistingesnė: mažiau miltų ir cukrų, daugiau skaidulinių medžiagų ir baltymų, vardijo jis.
Stengiamės maitintis sveikiau
Konferencijoje taip pat kalbėjęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. dr. Rimantas Stukas sakė, kad siekis sveikiau gyventi Lietuvoje tampa savotiška mada.
„Žmonės vis dažniau renkasi natūralesnį, biologiškai vertingesnį ir praturtintą maistą, kuris gali papildyti mitybą arba turėti ne tik mitybinę, bet ir fiziologinę funkciją. Šiandien tokių maisto produktų asortimentas dar nėra platus, ypač gyventojai jų pasigenda tarp kasdieninio vartojimo produktų. Verslas turėtų prisitaikyti ir gaminti platesnį asortimentą sveikatai palankių, praturtintų maisto produktų. Taip pat gaminti produktus su sumažintu riebalų, cukraus ir druskos kiekiu“, – kalbėjo R. Stukas.
Jis pastebi, kad produktai augaliniu pagrindu populiarėja, nes vartotojai renkasi mažiau angliavandenių turinčius produktus arba tokius, kurie papildyti baltymais ir naudingosiomis medžiagomis. Taip pat jau suprantame, kad baltymai gaunami nebe tik iš mėsos ir iš augalinių produktų – daržovių, grūdų, riešutų.
„Tokia tendencija pastebima ir renkantis duoną. Vartotojai nori duonos su pridėtine verte. Jei pažiūrėtume, tai jau prieš kelis šimtus metų į duoną būdavo dedama ir daržovių, ir sėklų, ir kitų komponentų – toks funkcionalumas tuo metu būdavo „iš biednumo“, taip valgydavo prastuomenė. Paskui nekreipiant dėmesio į sveikatą duona buvo išgryninta. Šiandien vėl atsigręžiame į sveikatą. Dabar vėl norime, kad duona atliktų ne tik mitybinę, bet ir fiziologinę funkciją“, – kalbėjo jis.
Aptardamas naujas duonos rūšis R. Stukas paminėjo, kad į duoną įkeptos daržovės praranda dalį savo vitaminų, bet jose išlieka visos mineralinės medžiagos ir skaidulos. Be to, pridėtiniai priedai, suteikdami papildomų skoninių savybių, anot jo, gali būti puiki priežastis sumažinti pridėtinio cukraus kiekį.
Baigdamas savo kalbą R. Stukas priminė, kad duona patenka tarp daugiausia suvartoti būtinų produktų, jos reiktų valgyti bent kelis kartus per dieną. Geriausia, anot jo, rinktis tokią duoną, kuri būtų praturtinta įvairiais priedais, nes toks gaminys pasižymi biologiniu, fiziologiniu poveikiu. Beje, profesoriaus teigimu, net jei ir turite mėgstamą savo duonos rūšį, ją būtina kartais pakeisti kita, kad gautumėte kituose gaminiuose esančių elementų.
Užkandžiauja nebe šokoladukais, o duona
Strateginių rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ tyrimų duomenimis, 2016 m. Lietuvos duonos gaminių rinka traukėsi labai nežymiai – parduota 200 tonų mažiau nei 2015 m. Tai lemia mažėjantis vartotojų susidomėjimas tradicine supakuota duona, mažėjanti gyventojų populiacija ir besikeičianti namų ūkių sudėtis.
„Šiais laikais daugiau nei pusė namų ūkių susideda iš vieno asmens arba poros, neturinčios vaikų. Tai reiškia, kad duonos forma ir perkamas kiekis kinta. Be to, keičiasi duonos valgymo situacijos: užkandžiavimas, valgymas kelyje tampa įpročiu, – sakė M. Snarskis, juokaudamas, kad dabar žmonės užkandžiauja nebe šokoladukais ar bulvių traškučiais, o duonos gaminiais. – Tai daro įtaką ir duonos produktams, kurie plečiasi iš duonos kategorijų ribų, žengiant į ilgo galiojimo produktų (užkandžių) lentynas. Prognozuojame, kad ilgo galiojimo duonos produktų ir užkandžių kategorija ateityje turėtų augti, o tai iš dalies kompensuoja šviežios duonos segmento traukimąsi.“
„Nielsen“ duomenimis šiuo metu didžiąją dalį Lietuvos duonos rinkos vis dar sudaro batonai (25 proc.) ir juoda ruginė duona (kepalais) – 21 proc., tačiau tradicinių duonų paklausa mažėja.