Laidoje gydytoja atskleidė, kodėl atsargiau turėtume žavėtis kitų šalių mitybos įpročiais ir ar mums, lietuviams, tikrai tinka sveikiausia pasaulyje pripažinta Viduržemio jūros regiono dieta? Paaiškino, kodėl kaip tik mėsa tapo šių laikų „atpirkimo ožiu“ ir kodėl juo galėtų tapti net ir, regis, toks visiškai „nekaltas“ agurkas.
VMGonline parengė interviu su dr. Edita Gaveliene.
Edita, ką tik grįžote iš atostogų Tailande. Kokie tos šalies žmonių mitybos įpročiai lyginant su mūsiškiais?
Jie turi savo įpročius, mes – savus. Jie turi savo maisto produktus, mes – savus. Tam tikro krašto mitybą formuoja daugybė veiksnių – ir tam tikri jiems būdingi produktai, ir tradicijos, ir tam tikras maisto ruošimo būdas, požiūris į mitybą apskritai. Tailande mačiau daug teigiamų, bet ir savotiškų mūsų akiai dalykų. Pavyzdžiui, jų baltymų šaltinis yra tai, ko mes net nevadiname maisto produktu – įvairūs vabzdžiai, kurių gausu jų kasdieniame racione. Reikia neužmiršti, kad kiekvienas mūsų dar motinos įsčiose paveldime maisto skonio suvokimo galimybę, kurią galime tobulinti gyvenimo eigoje, tačiau kaip tik dėl to ir nereikėtų tapatintis su svetimų kraštų žmonių maitinimosi įpročiais ir bandyti kažką radikaliai keisti savo mityboje.
Dabar visi mums sako: „valgykite mažiau mėsos“. Ar tiesa, kad pakanka jos valgyti vos du ar tris kartus per savaitę?
Tai yra tiesa. Tačiau labai nesinorėtų akcentuoti vieno maisto produkto. Visada sakau: „Mūsų vidaus organai akių neturi, jiems reikalingos maistinės medžiagos, t. y., vitaminai, mineralai ir pan. o jau mūsų protu suvokiamas reikalas ir matant akimis – pasirinkimo galimybė yra gauti maisto medžiagas iš tam tikrų produktų. Mėsa turi daug geležies, kitų mikroelementų, B grupės vitaminais ir – svarbiausia – yra visavertis baltymų šaltinis. Tam tikru momentu, o būtent tada, kai išaiškėjo baltymų svarba žmogaus organizmui, buvo pradėta itin raginti valgyti mėsą ir kitus gyvūninės kilmės baltymus. Tačiau taip buvo prieš keliasdešimt metų. Bėgant laikui atsirado galimybė mėsos gauti daugiau, o ruošti ją nėra nesudėtinga, tai sotus patiekalas, tad ir nutiko taip, kad mėsa užėmė didžiąją mūsų maisto raciono dalį. Ji tapo vyraujančiu produktu ir tai nėra gerai. Nebūtų gerai, jeigu bet koks kitas produktas imtų vyrauti, pavyzdžiui, agurkas. Jeigu jis pradės vyrauti mūsų racione, nieko gero nebus. Tai nereikš, kad jis pats yra blogas, tai reikš, kad valgydami didelį to produkto kiekį nuskriaudžiame save negaudami kitų produktų, kurių dėka organizmas gauna įvairių maisto medžiagų.
Vis dar galima išgirsti sakant, kad mėsos, bulvių ir daržovių valgyti kartu negalima, reikėtų atskirai. Ar tai tiesa?
Šis rekomendacija buvo gavusi maisto derinimo pavadinimą. Buvo madinga iš lėkštės išmesti kompleksinius angliavandenius, esą, jų negalima maišyti su kitais produktais. Tačiau tokiame produktų sudėliojime lėkštėje, kai šalia mėsos nėra bulvės, yra ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, jeigu sakoma, kad bulvė netinka prie mėsos, tai tarsi aišku, kad likusią lėkštės dalį turėtų užimti daržovės. Taigi, teigiamas dalykas bus tas, kad daržovių, tikėtina, bus suvalgoma daugiau. Tačiau taip dėliojant produktus gali nutikti ir organizmui nelabai palankus dalykas: gali būti, kad tų kompleksinių angliavandenių neberasime, kada valgyti. Kur „įterpti“ tą vargšę bulvę, kuri šiaip jau yra naudingas organizmui produktas, žinoma, kol jos nesugadiname įvairiais netinkamais paruošimo būdais. Kada ir su kuo ją tuomet valgyti?
Visgi bulvę drąsiai galime dėti šalia mėsos ir daržovių, svarbiausia taisyklė yra maisto kiekis. Suvalgomo maisto tūris neturėtų viršyti suaugusio žmogaus skrandžio pajėgumų.
Mūsų virškinamajame trakte maistas virškinasi ne dvi ir ne tris, o kartais ir aštuoniolika valandų ir viskas virškinasi kartu – ir bulvė, ir mėsa, ir daržovės. Mūsų organizme nėra selektyvaus virškinimo, t. y., kai suvalgome baltymą, jos virškinimui išsiskiria ir angliavandeniams virškinti skirti fermentai, trumpai tariant, išsiskiria virškinimo sultys, kurios virškina viską. Taigi viskas, ką suvalgysime, bus suvirškinta, tačiau, kad jaustumės komfortiškiau, svarbu neperkrauti virškinimo sistemos maistu.
Pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukė pienas. Vieni jį peikia, kiti gina. Ką jūs manote apie pieną?
Su pienu yra nutikę tas pats, kas ir su daugybe kitų maisto produktų. Rekomendacijos nevartoti pieno produktų mus pasiekia iš sergantiems asmenims rekomenduojamos mitybos. Yra žmonių, kurie dėl kažkokių priežasčių negali valgyti pieno, o dažniausiai – netoleruoja laktozės, pieno cukraus. Taip gali nutikti vyresniame amžiuje, kai sumažėja pieno cukrų skaidančių fermentų, kartais tai būna įgimta arba tam tikrų ligų pasekmė, o kartais – net ir visos tautos ypatumas. Studijos rodo, kad tik 30 proc. Lietuvos gyventojų turi mažesnio ar didesnio laipsnio pieno cukrų skaidančio fermento trūkumą, t. y. maždaug trečdalis gyventojų turi atkreipti į tai dėmesį ir pasirinkti: valgyti toliau pieno produktus ar ne. Pienas vienareikšmiškai naudingas organizmui: iš jo gauname visaverčius baltymus, kalcį, fosforą, magnį, o su rūgusio pieno produktais – gerąsias bakterijas, be kurių organizmui būtų sunku funkcionuoti.
Pasaulyje yra daug ir įvairių dietų, jos taip pat reitinguojamos. Štai neseniai buvo paskelbta, kad sveikiausia yra Viduržemio jūros regiono dieta. Ką manote apie ją?
Amerikiečiai surengė gana linksmą reitingavimą ir dietas suskirstė į tam tikras grupes. Vienos jų skirtos kūno masės kontrolei, kitos širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto prevencijai, yra komercinių dietų kategorija ir t.t. Dietų reitingas sudarytas pagal tai, kurios padaro mažiausiai žalos ir duoda daugiausia naudos organizmui. Reitingų lentelėje į priekį šoktelėjo Viduržemio jūros regiono dieta. Įdomu yra tai, kad daug keliaujantis šiuolaikinis žmogus lankydamasis tame regione mato, kad tenykščiai žmonės valgo picas ir panašius dalykus, tad kyla klausimas, o kas gi čia sveika? Tačiau tai nėra tiesa. Viduržemio regiono dietai būdingas toks maisto racionas, kuris buvo būdingas maždaug 1960 metais tame regione gyvenantiems žmonėms. Jame šiek tiek mažesnis gyvūninės kilmės riebalų kiekis, daugiau augalinės kilmės riebalų, vyrauja alyvuogių aliejus, daugiau daržovių, mažai perdirbto maisto.
Dietų reitinguotojai netiria dietų moksliškai, tačiau kaip tik Viduržemio jūros regiono dieta moksliškai yra ištirta ir pripažinta kaip labiausiai tinkanti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Kita vertus, geriau paanalizavus paaiškėja ir kiti dalykai; toje dietoje gausus česnakų kiekis, geriama daug vandens ir visada pabrėžiama gyvensena, stilius ir gyvenamoji vieta. Taigi reikia neužmiršti, kad norėdami maitintis pagal Viduržemio regiono dietą ir patirti visą jos efektyvumą, mes turėtume ten ir gyventi: kasdien pasikabinti saulę ir būti ramesni reaguodami į gyvenimą.
Daugiau apie dietas, taip pat protarpinio badavimo naudą ir rizikas, sveiką svorio metimą ir džiaugsmo valgyti svarbą – „Alfas live“ laidoje.