Primename, kad projekto „30 geriausių restoranų“ reitingą sudarė Gero maisto akademija, kurioje dabar yra per 100 maisto industrijos profesionalų. Pasitelkdami savo patirtį ir profesionalumą, akademijos nariai įvertino Lietuvos restoranų maistą ir jo patiekimą, taip pat atsižvelgė į aptarnavimo kokybę, gėrimų kortą ir aplinką.
2 vieta. „Džiaugsmas“ (Vilnius)
Šefas Martynas Praškevičius
Vadovas Karolis Šlikas
Virtuvės tipas – vietinė virtuvė
„Džiaugsmas“ atsirado po trejų metų idėjos brandinimo vieno geriausių Lietuvos šefų – Martyno Praškevičiaus – galvoje. Pirmiausia daug laiko užtruko tinkamų patalpų paieškos, o jas radus – kitas Martyno ir partnerių restoranas „Stebuklai“ tapo geriausiu šalies restoranu. Taigi daug dėmesio teko skirti „Stebuklų“ vardo pateisinimui, ir „Džiaugsmo“ atidarymas atsidėjo net iki šių metų pradžios. Galiausiai 2017 m. vasarį duris atvėrė tikras lietuvių džiaugsmas – restoranas-bistro, kuriame naudojami tik lietuviški produktai.
Tai yra restoranas be fanfarų, kurio esmė prasideda nuo lietuviško produkto ir skonių dalijimosi prie stalo. Tam lėkštėje dalis patiekalų yra specialiai supjaustomi ir išdėliojami, kad lengviau būtų dalintis, o kai kuriuos jų Martynas netgi kviečia valgyti rankomis. Paprastumas čia yra labai svarbi idėjos dalis, tad į „fine dining“ su šia vieta šefas netaiko – ne toks tikslas. Jis kur kas labiau džiaugiasi, kai svečiai įvertina patiekalų, o ypač atrinktų ingredientų kokybę.
Viskas čia prasideda nuo kokybiško ekologiškai išauginto ingrediento ir jis čia yra karalius. Taigi daugiausia dėmesio šiame restorane M. Praškevičius skiria patikimų tiekėjų paieškoms, o kai produktas atkeliauja iki virtuvės jis lengvai tampa džiaugsmu lėkštėje restorano svečiams.
„Džiaugsmo“ meniu yra labai siauras ir, priklausomai nuo situacijos už lango, dažnai keičiamas. Jis susidaro iš trijų dalių: užkandžių, valgomų rankomis, patiekalų (pirmųjų ir antrųjų), desertų. Visa tai puikiai papildo natūralūs vynai.
Įdomu. „Džiaugsmo“ pastato istorija ilga, tačiau ryškiausia jos dalis yra ta, kad čia apsistodavo Nobelio premijos laureatas rusų poetas Josifas Brodskis. Vilniuje jis lankydavo savo draugus iš Lietuvos ir būdamas čia yra parašęs keletą kūrinių. Taigi ant šio pastato netgi kabo memorialinė lenta poeto garbei. O netoliese kiek žemiau ant pastato sienos kukliai pakibusios raidės: d ž i a u g s m a s.
3 vieta. „Nüman“ (Kaunas)
Šefas Matas Paulinas
Vadovai – Gitana ir Tadas Survilai
Virtuvės – fine dining
Tai yra vienas ryškiausių debiutų restoranų versle visoje Lietuvoje ir, neabejotinai, nauja gastronomijos pažiba Kaune. „Nüman“ virtuvė – sezoninė skandinaviško DNR su „fine dining“ kryptimi, be a la carte ir veikianti degustacinių vakarienių principu.
Vakarienės čia ne tik stebina skoniais, bet ir žaidžia jausmais bei emocijomis. Šis restoranas yra puikus pavyzdys, kai debiutuojama be jokių reklamų ir įvertinimas ateina savaime, perduodant rekomendacijas iš lūpų į lūpas.
Čia svarbi kiekviena detalė, nes, pasak „Nüman“, tik visuma gali suteikti stipriausią potyrį. Restorano tikslas – nuo pirmosios minutės žadinti pojūčius ir kelti emocijas, kurios lydėtų ir kurį laiką po vakarienės.
Kasdien besikeičiančio meniu kūrimui yra naudojami vietiniai ir sezonui būdingi produktai, tačiau tai nėra taisyklė – juk pasaulis turi tiek daug ką pasiūlyti!
Yra keli degustacinės vakarienės pasirinkimai: 3 patiekalų (20 Eur), 6 patiekalų vakarienė (40 Eur) arba „full experience“, kuris susideda mažiausiai nuo 10 patiekalų (60 Eur).
Tiesa, nors ši vieta ir pretenduoja į „fine dining“, tačiau „fine dining“ čia yra tik maistas ir aptarnavimas. Atmosfera – kasdienė, o žmonės kviečiami atsipalaiduoti ir mėgautis. Tai jokiu būdu ne baltų staltiesių restoranas.
Įdomu. „Nüman“ yra įsikūręs Nemuno gatvėje. Čia pat teka Nemunas. Tad restorano pavadinimo kilmė lyg ir aiški. Tačiau įdomu yra tai, kad tariant pavadinimą galima išgirsti „new man“ (angl. naujas žmogus). Tai tarsi užslėptas simbolis naujo žmogaus, pasibeldusio į Gitanos ir Tado Survilų duris. Taip, kalbame apie šefą Matą Pauliną. Jų netikėtą susitikimo istoriją galima sužinoti projekto puslapyje www.30geriausiurestoranu.lt.
4 vieta. „Monai“ (Klaipėda)
Šefas Vytautas Samavičius
Vadovas Kristina Samavičienė
Virtuvės tipas – namų restoranas
Šių metų sąraše, kaip ir pernai, Samavičiai gali didžiuotis netgi dviem savo restoranais geriausių iš geriausiųjų dešimtuke. 10 vietoje šiemet atsidūrė kepsnių restoranas „Momo Grill“, o po jo gimę „Monai“ – netgi 4-oje!
Vienas geriausių šalies šefų Vytautas Samavičius seniai svajojo apie tokią vietą, kurioje būtų galima vakaroti su šeima, rengti verslo susitikimus arba tiesiog pasisėdėti su draugais, kurioje netrūktų improvizacijos, sezoniškumo ir elegancijos lėkštėse.
Patiekalai „Monuose“ yra lengvesni, subtilesni ir stilingesni nei šalia esančiame „Momo Grill“. Vytautas čia daugiau eksperimentuoja ir ieško įvairesnių skonių, įdomesnių struktūrų. Taip pat čia daugiau žuvies patiekalų – visada yra bent 2–3 žuvies patiekalai ir 1–2 mėsos variantai.
Šiemet „Monuose“ atsirado daugiau patiekalų skirtų dalijimuisi. Taip pat yra daugiau vieno kąsnio patiekalų, skirtų didesnėms kompanijoms. Su tokia naujove šeimininkai užtvirtina savo pirminę idėją sukurti erdvę, kurioje žmonės jaustųsi tarsi kažkieno namuose, kai jais yra nuoširdžiai pasirūpinama, kai viskuo yra dalijimąsi ir pan.
Įdomu. Pastatą, kuriame yra įsikūrę „Monai“, Samavičiai buvo nužiūrėję jau seniai, tačiau įkalbėti šeimininką įsileisti į savo patalpas restoraną nebuvo lengva. Galiausiai pavyko ir šiuo metu visos pusės yra patenkintos. Anksčiau šiame pastate buvo prokuratūra, o dabartinėse virtuvės patalpose – juodasis paslaptingasis kambariukas.
5 vieta. „Šturmų švyturys“ (Ventės ragas ir Vilnius)
Šefas Česlovas Žemaitis
Vadovai Česlovas ir Asta Žemaičiai
Virtuvės tipas – lietuviškos šviežios žuvies restoranas
„Šturmų švyturys“ – tai įrodymas, kad ir labai skubančiame šiuolaikiniame pasaulyje dar galima atrasti tikrumo, ramybės, aistros ir... išskirtinai šviežios žuvies. Apsilankiusieji šiame restorane pamaryje patenka tarsi į alternatyvią tikrovę, kurioje neegzistuoja jokios bėdos – tik marių ošimas, žvejų valtelės horizonte, meldų šiurenimas, švelniai veidą glostantis brizas ir nosį maloniai kutenantis verdamos žuvienės kvapas.
Didelė dalis šio ramybe ir išsiilgtu paprastumu dvelkiančio jausmo persikėlė ir į Vilniuje, Užupyje, esantį „Šturmų švyturio“ restoraną, kuris dar kitaip yra vadinamas Kuršmarių ambasada.
Tiek sostinėje, tiek Ventės rage žuvies kelias į lėkštę yra itin trumpas, nes ją restorano šeimininkas perka tiesiai iš smulkiųjų žvejų, kurie kasdien iš marių traukia vis kitokią žuvį ir ją pristato į nedidelį restorano uostą. Būtent nuo žvejų laimikio ir šalyje vyraujančio metų laiko priklauso, koks bus pateikiamas meniu „Šturmų švyturio“ svečiams.
Toks nenuspėjamumas visiškai netrikdo restorano įkūrėjo ir lietuviškos laukinės žuvies patiekalų eksperto šefo Česlovo Žemaičio. Atvirkščiai, jis tuo mėgaujasi, nes, kaip pats sako, kasdien gali improvizuoti, kurti ir nesislėpti už gramų tikslumu nugludintų receptų. Jis tiesiog realizuoja galvoje suskambusią skonių dermę, kurią preciziškai papildo Česlovo žmonos Astos parinktas vynas.
Visų patiekalų, išskyrus desertą, porcijos yra išties didelės. Patiekalai būna atnešami ant stalo didelėse lėkštėse arba specialiuose variniuose induose, iš kurių kiekvienas valgantis įsideda tiek, kiek nori. Pasak Česlovo, geriausia patiekalus valgyti dalijantis su kitu žmogumi. Taip mėgaujantis maistu galima išbandyti daugiau tą dieną valgiaraštyje esančių patiekalų.
Įdomu. Č. Žemaitis ilgą laiką dirbo Vilniuje ir gyveno intensyvų, alinantį ir streso kupiną šiuolaikinio miestiečio gyvenimą. Galiausiai jis pasiekė ribą, kai pajuto, kad daugiau taip tęstis nebegali. Sprendimas buvo kardinalus ir daug kam netikėtas – Česlovas pardavė turėtą verslą ir prieš 10 m. metų Ventės rage, Šturmų kaime, įsigijo apleistą žuvininkystės ūkį. Taip prasidėjo „Šturmų švyturio“ legenda.