Atvežė karalienė
„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pastebi, kad kruasanus pirmieji iškepė visai ne prancūzai. Šie kepiniai į šalį buvo atvežti, rašoma pranešime spaudai.
„Kruasanų tėvynė – Austrija. Spėjama, kad joje gardėsiai buvo pradėti kepti dar 13-ajame amžiuje. Tuo metu prancūzai už kruasanus dėkingi turėtų būti šalies karaliaus Liudviko XVI žmonai karalienei Marijai Antuanetei. Ji šiuos kepinius, kaip ir daugelį kulinarinių tradicijų, į Prancūziją atvežė 18-tojo amžiaus pabaigoje. Šalyje austriškas kruasanų variantas buvo šiek tiek pakeistas ir skanėstas pradėtas kepti iš sluoksniuotos tešlos. Taigi toks, kokį valgome šiandien, vadinamas prancūzų inovacija, todėl jo oficialus pavadinimas ir yra prancūziškas sviestinis ragelis“, – pasakoja B. Baratinskaitė.
Skonio paslaptis – tešla ir gamyba
Nors kruasanai pasižymi ypatinga istorija, pastaroji nublanksta prieš šių kepinių skonį. Todėl paklausta, kur slypi jo paslaptis, kulinarijos ekspertė atskleidžia, kodėl gardėsiai tokie išskirtiniai.
„Pats žodis kruasanas lotyniškai reiškia pusmėnulį. Tokia gardėsio forma iškyla jį kepant. To priežastis – kruasanų tešla. Ji gaminama ne tik iš miltų, vandens, druskos bei sviesto. Į kruasanų tešlą dedama ir cukraus, pieno, šviežių mielių, kiaušinių. Be to, tobulo bei puikiai žinomo šių ragelių skonio priežastis – ir ypatingas paruošimo procesas“, – kalba B. Baratinskaitė.
Ji priduria – tokių kepinių gamyba yra atskira kulinarinės kultūros dalis. Tačiau, tikina B. Baratinskaitė, kruasanus galima išsikepti ir namuose, o šis iššūkis – įveikiamas kiekvienam.
Ištirps burnoje: Paryžiumi kvepiantys kruasanai
Reikės: 500 g miltų, 12 g druskos, 50 g cukraus, 7 g sausų arba 21 g šviežių mielių, 300 ml pieno, 300 g gero ir kokybiško sviesto, 1 kiaušinio.
Pirmiausia, paruoškite mielinę tešlą. Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų, druską ir mieles. Supilkite pieną. Viską išmaišykite, išminkykite vientisą tešlą. Tada ją dėkite į aliejumi išteptą indą, uždenkite rankšluosčiu, pastatykite šiltai porai valandų, kol tešla pakils dvigubai.
Tada pakilusią tešlą išminkykite, kad iš jos išeitų oras. Vėliau ją suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite į šaldytuvą 6 valandoms. Tada tešlą išimkite, iškočiokite į kvadratą.
Sviestą įsukite į maistinę plėvelę, padaužykite kočėlu, kad šiek tiek suminkštėtų. Jį dėkite į iškočiotos tešlos centrą ir aplankstykite tešlą ant sviesto per keturis kartus, pagal laikrodžio rodyklę. Tada apverskite tešlą užlenkimų puse žemyn, iškočiokite į pailgą lakštą, kiekvieną pailgos tešlos lakšto kraštą sulenkite iki vidurio, perlenkite pusiau – kaip knygą.
Šitaip sulankstytą tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite į šaldytuvą. Palaikykite apie valandą. Išėmus tešlą iš šaldytuvo, ją vėl iškočiokite į pailgą lakštą, vėl užlenkite abu kraštus iki vidurio ir perlenkite kaip knygą. Tada dar kartelį suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite valandai į šaldytuvą.
Išėmus, tešlą iškočiokite, supjaustykite trikampiais. Juos susukite, pradedant ilgąja kraštine, ir suformuokite ragelius. Juos palikite pastovėti ir pakilti kambario temperatūroje apie porą valandų. Pakilus, aptepkite plaktu kiaušiniu, kepkite iki 190 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 10 minučių. Sumažinkite temperatūrą iki 170 laipsnių, kepkite dar apie 10 minučių, kol rageliai taps gražios auksinės spalvos. Skanaus!
„Šis kruasanų gamybos procesas iš pradžių gali pasirodyti kiek sudėtingas, tačiau, kartą pabandžius, vėliau nebus jokių iššūkių. Stengtis tikrai verta, nes namuose pagaminti rageliai yra išties nepaprasti, o juos galima valgyti labai įvairiai. Pavyzdžiui, perpjauti ir mėgautis su serano kumpiu, natūralaus skonio lydytu varškės sūreliu bei figų džemu“, – įvairias pusryčių variacijas išbandyti siūlo kulinarijos ekspertė.