Rekordo dalyvius pasitiks 362 metrų ilgio stalas
Šiemet Vilniaus šaltibarščių festivalyje bus siekiama net dviejų – ilgiausio šaltibarščių stalo ir daugiausiai žmonių vienu metu valgančių šaltibarščius – rekordų. Jų siekti padės lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, festivalio dieną rožinės spalvos rekordinį 362 metrų ilgio stalą nuklosiantis net 1 000 šios tradicinės sriubos porcijų. Pasak festivalį organizuojančios Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės, šis rekordas – viena svarbiausių festivalio dalių.
„Džiaugiamės galėdami ne tik miestui suorganizuoti unikalią, net kaimyninėms šalims jau pažįstamą šventę, bet ir kartu siekti neeilinio rekordo. Ilgiausias šaltibarščių stalas Vilnių įtvirtins kaip šios sriubos sostinę visame pasaulyje, todėl kviečiame renginio metu ne tik pasipuošti ypatingu kostiumu, mėgautis rožine švente, bet ir tapti rekordo dalimi. Tokia proga pasitaiko itin retai, todėl visus šaltibarščių mėgėjus kviečiame pasinaudoti šia galimybe ir birželio 1 d. atvykti į sostinę“, – kviečia D. Aleksandravičienė.
Norintiems sudalyvauti rekorde speciali registracija nebus reikalinga. Tereikia birželio 1 d., 13 val. atvykti į šalia Tymo turgaus esančią Aukštaičių gatvę, kur dalyvius pasitiks renginio organizatoriai, priskirsiantys vietą prie rekordinio ilgio stalo.
Rekorde – šaltibarščių istorijos atspindys
Rekordinis 362 metrų stalo ilgis pasirinktas neatsitiktinai – jis skaičiuojamas siekiant prisiminti batvinių sriubos, kuri laikoma šaltibarščių pirmtake, pirmąjį paminėjimą Vilniaus mieste. Paveldo komunikacijos tyrinėtojas, istorikas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Rimvydas Laužikas teigia, kad Lietuvos gastronominis paveldas yra neįsivaizduojamas be šaltibarščių.
„Kiekvieno patiekalo istorijoje svarbiausios yra pavadinimo paminėjimo bei recepto užrašymo datos. Savo esme šaltibarščiai yra šalta barščių versija, o barščiai – vienas seniausių patiekalų mūsų regione, žinomas nuo priešistorinių laikų. Jie buvo verdami iš raugo, augalų (dažniausiai – lankinio barščio) lapų ir gardinami grietine, o jų versija su burokų lapkočiais vadinta batviniais. Įdomu tai, kad XVI–XVIII a. juos valgė visų socialinių sluoksnių žmonės: nuo neturtingų valstiečiais iki diduomenės ir valdovų“, – sako profesorius.
Šaltibarščiai nuo seno buvo siejami su lietuviškumu. Tiesa, pasak mokslininko, senieji šaltibarščiai savo ingredientais skyrėsi nuo dabartinės jų versijos, net pavadinimas buvo kitas – šaltsčiubė (len. „chlodnik“): „Be kitų lietuviams būdingų patiekalų, Lukaszas Golębiovskis savo knygoje „Domy ir dwory“, išleistoje 1830 metais, mini šaltą batvinių sriubą, kuri buvo balinama grietine, gardinta vėžių kakleliais, veršiena, kaplūno ar kalakutienos gabaliukais, žaliais agurkais ir kietai virtu kiaušiniu.“
Sostinės lauko kavinėse – rožinės kėdės
Savaitgalį sostinės gyventojai ir svečiai jau galėjo pastebėti daugelyje miesto vietų pastatytas rožines kėdes – taip festivalis skelbia apie artėjančią šventę ir pamažu kviečia pajusti rožinę dvasią. Tokiomis kėdėmis pasipuošė virš šimto festivalio partnerių – restoranų, kavinių, muziejų, galerijų ir kitų pramogas siūlančių vietų.
„Tai, kad Vilnius vėl sužibės rožine spalva, nebūtų įgyvendinama be mūsų partnerių, kurie šiemet jungiasi itin aktyviai – iš viso arti 200 organizacijų nuo didžiausių iki mažiausių, kurios pačiais įvairiausiais ir išradingiausiais būdais prisideda, kad sukurtų miestui ir jo svečiams pakilią nuotaiką visame mieste“, – teigia D. Aleksandravičienė.
Kaip ir pernai, festivalio epicentru taps čiuožykla nuo Bastėjos kalno į didžiulį dirbtinį šaltibarščių dubenį, vyks gražiausio kostiumo rinkimai, veiks dedikuotos erdvės vaikams ir paaugliams, o šventinis vakaras kelsis į Rotušės aikštę uždarymo koncertui.
