Mitybos specialistai vienu balsu tvirtina, kad organizmas turi gauti visų trijų tipų maisto medžiagų: baltymų, angliavandenių ir riebalų. Taigi, pastarųjų vartojimo niekas neatšaukė. Visgi yra vienas „bet“. Ne visų rūšių riebalai teikia vienodą naudą, todėl svarbu įgusti skirti, kurie riebalai sveiki, o kurie kenksmingi, rašo „Elle“.
Sveikieji skatina lytinių hormonų išsiskyrimą, palaiko mąstymo procesų aktyvumą (juk 60 proc. galvos smegenų ląstelių – tai riebalai!), stabilizuoja cukraus kraujyje lygį. Negana to, sveikieji riebalai nenugula ant talijos ar klubų, o yra saugomi raumenyse, kaulų smegenyse ir nervų sistemos organuose. Kad organizmas kuo efektyviau pasisavintų daržovėse (ypač raudonose, oranžinėse ir geltonose) esančias naudingas medžiagas, jas būtina vartoti su sveikaisiais riebalais.
Kokosų aliejus gerina skydliaukės funkciją, priverčia sužvilgėti plaukus ir didina odos elastingumą, todėl, atrodo, išties nusipelno ditirambų. Negana to, kokosų aliejus pagreitina medžiagų apykaitą ir padeda sudeginti iki 120 papildomų kalorijų per parą. Šios rūšies aliejus turi aukštą smilkimo tašką, tad tinkamas ir ruošiant maistą aukštoje temperatūroje. Be to, pašildytas kokosų aliejus padeda išvalyti organizmą.
Tai omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių gausus, be to, be galo gardus produktas. Skonis turi reikšmės: juk maistu, kuris teikia malonumą, daug greičiau pasisotiname ir dar ilgai nekyla noras vėl ko nors užkrimsti. Lašišos taip pat yra puikus baltymų ir vitamino A šaltinis, o šios medžiagos normalizuoja medžiagų apykaitą.
Riešutai – tai dar vienas ganėtinai kaloringas produktas (porcijoje iš 18–20 riešutų yra net apie 200 kalorijų), galintis padidinti dietos efektyvumą. Kaip rodo tyrimai, nuolatos riešutus kramsnojantys žmonės turi žemesnį KMI. Riešutų atveju suveikia pasisotinimo efektas: riešutų vartojimas – ne šiaip užkandžiavimas, o būdas pailginti intervalus tarp valgymų. Nevalia pamiršti, kad riešutuose esančios medžiagos dalyvauja serotonino gamyboje, o šis hormonas mažina apetitą ir stabilizuoja psichologinį nusiteikimą. Tai ypač pasakytina apie migdolus, graikinius riešutus ir kedrines pinijas.
1998-aisiais avokadai buvo įtraukti į Guinnesso rekordų knygą kaip patys maistingiausi vaisiai. Net trečdalį avokado sudaro augaliniai nesotieji riebalai, nesukeliantys cholesterolio lygio kilimo. Kaip rodo tyrimai, per pietus po pusę avokado suvartojantys žmonės jaučiasi skaniai pavalgę ir net penkias valandas neišalksta, be to, dėl vaisiuose esančių karotenoidų atitolina ląstelėse prasidedančius senėjimo procesus.
Nors sūris dažnai diskredituojamas dėl to, kad yra kaloringas, remiantis mokslinių tyrimų išvadomis, šis produktas jokiu būdu nenusipelno prasto vertinimo. Kai kurie duomenys rodo, kad žmonėms, besistengiantiems sąmoningai riboti suvartojamų kalorijų kiekį, bet savo racioną papildantiems vidutinio riebumo pieno produktais, svoris krenta greičiau, palyginti su tais, kurie nusprendžia laikytis nuo pieno produktų per atstumą. Toks iš pažiūros paradoksalus reiškinys siejamas su kalciu, mažinančiu riebalų pasisavinimą. Yra pagrindo manyti, kad tam tikros kietajame ilgėliau brandintame sūryje esančios rūgštys gali paskatinti medžiagų apykaitą. Tai turbūt pakankamai tvirtas argumentas, padedantis suprasti, kodėl ant picos arba makaronų turėtume užsiberti papildomą žiupsnį parmezano.
Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistai rekomenduoja, kad žmogaus suvartojamų riebalų kiekis neturėtų viršyti 30 proc. visos dienos energijos kiekio.