Visų pirma labai svarbu pasirinkti tinkamus ryžius. Patiekalui reikės trumpagrūdžių ryžių. Turbūt populiariausi rizotui tinkami ryžiai yra „Arborio“ rūšies, nors juos nesunkiai vejasi „Carnaroli“ arba „Maratelli“ ryžiai. Vis dėlto noriu jums kai ką pasufleruoti – dėl tų pavadinimų galvos pernelyg nesukite, tiesiog ieškokite ryžių, supakuotų vakuuminėje pakuotėje – kokybiški rizoto ryžiai visada bus supakuoti vakuume.
Antra, gamindami rizotą visą dėmesį sutelkite tik į jį – tuo pat metu neužsiimkite jokiais svarbiais reikalais kokioje nors telefono programėlėje ir neikite išimti skalbinių iš skalbimo mašinos. Viso gaminimo metu, o tai užtruks tik apie 20 minučių, jums reikės jį vis po truputį suvilgyti šiltu sultiniu, kad nuo gaminimo pradžios iki galo užtikrintumėte tą idealų kremišką rizoto padažą.
Vienas esminių rizoto ruošimo aspektų yra būtent tai – užtikrinti tinkamą kiekį sultinio padaže. Sultinys būtinai turi būti šiltas, tad geriausia jį pasiruoškite puode ir laikykite šiltai šalia puodo, kuriame virsite rizotą. Niekada nesupilkite viso sultinio į rizoto puodą iškart, greičiausiai jo viso net ir nereikės. Taip pat svarbu jo nepamažinti. Į rizotą sultinio pilkite po samtelį ir leiskite jam susigerti, ir kai matysite, kad iš padažo dingsta kremiškumas, apliekite jį dar samteliu. Ryžiai turi būti ne sulipę, visada „apsupti“ padažo.
Trečia – nepervirkite ryžių. Jie turi išlaikyti savo struktūrą – tegu būna ką kramtyti. Jeigu ištrauksite vieną kuopelę iš savo išvirusio rizoto ir ją perpjausite, viduje dar turėtų matytis mažytis baltas taškelis. Na, tegu šia procedūra užsiima rizoto entuziastai, o paprastam mėgėjui pakaks tiesiog rizoto ryžių nesuvirti į ryžių košę.
Ketvirtoji ir visų svarbiausia taisyklė – rizotas valgančių nelaukia, valgantieji laukia rizoto! Rizotas turi būti ruošiamas tik prieš pat valgant. Nepamirškite, kad šiltame kreminiame padaže pastovėję ryžiai net lėkštėje virs toliau, ir toliau į save sugers padažą, tad neilgai trukus pastovėjęs nuostabiausias rizotas pavirs į paprastą ir galbūt sprangią ryžių košę. To reiktų išvengti! Tad mėgaukitės savo gardžiu kūriniu nieko nedelsdami. O jeigu jums liko rizoto ir norite juo mėgautis kiek vėliau, pašildykite jį su šlakeliu nuo gaminimo likusio sultinio. Taip atgaminsite šiek tiek kremiškumo, bet gardžiausias rizotas vis tik yra ką tik pagamintas.
Rizotas su keptais moliūgais
2 porcijos
Keptiems moliūgams reikės:
- 400 g moliūgo be odelės
- 2 š. alyvuogių aliejaus
- 2 skiltelių česnako, pertrinto
- druskos, pipirų
- šakelės čiobrelio
Rizotui:
- 20 g sviesto
- 1 šalotinio svogūno arba nedidelio geltonojo svogūno, supjaustyto smulkiais kubeliais
- 220 g rizoto ryžių
- 1/2 stiklinės baltojo vyno
- 1 šakelės čiobrelio
- 3 stiklinių šilto vištienos arba daržovių sultinio
- 4 šaukštų tarkuoto parmezano sūrio
- 2 šaukštų moliūgo sėklų
- druskos, pipirų
Gaminimas:
- Orkaitę įkaitinkite iki 220 C°.
- Moliūgą supjaustykite kubeliais, suberkite į karščiui atsparų indą, sumaišykite su pertrintu česnaku, pagardinkite druska, pipirais ir čiobreliu. Kepkite įkaitusioje orkaitėje 20–30 minučių, kol moliūgas suminkštės ir apkeps.
- Sviestą ištirpinkite vidutinio dydžio puode. Kepkite su juo smulkintus svogūnus ant vidutinio stiprumo ugnies 3–5 minutes, kol suminkštės. Suberkite ryžius, vis maišydami pakaitinkite apie minutę, kol išorinė ryžių sienelė taps skaidri.
- Į puodą supilkite vyną, kaitinkite dar apie minutę vis pamaišydami, lopetėle gerai atkelkite prie dugno prilipusius ryžius ir svogūnus.
- Pilkite sultinį po vieną nepilną samtelį. Kai skystį sugers ryžiai, įpilkite dar samtelį ir taip, kol ryžiai išvirs.
- Tuo metu paskrudinkite moliūgo sėklas sausoje keptuvėje.
- Baigus ryžiams virti, nukelkite puodą nuo viryklės, įmaišykite parmezaną. Pagardinkite pipirais, jeigu reikia – druska, įmaišykite ir pusę keptų moliūgų.
- Padalinkite rizotą į lėkštes, ant viršaus dėkite likusius moliūgus, apiberkite skrudintomis moliūgo sėklomis ir mėgaukitės nedelsdami.
Skanaus!