Tinklaraščio „Pietų pertrauka“ kūrėja Roberta Venclovienė jau ketvirtus metus vadovaujasi taisykle – kasdien pietauti skirtingose maitinimo vietose, o savo įžvalgomis dalijasi su DELFI Maistas skaitytojais.
Kas bus ateityje, pamatysime, o šiandiena kalba faktais, kad kebabai, kaip patiekalas, išlieka populiarus visos paros metu ir šį patiekalą gaminančių vietų plėtra tokia sparti, kad man reikėtų ne mažiau kelių mėnesių, norint jas visas aplankyti. Tik problema, kad visų jų lankyti nenoriu, ir jeigu vis dėlto nusprendžiau per savo pietus suvalgyti kebabą, pasirinkau vieną iš kebabus gaminančių lyderių – „Wraperia Suppa Kebs“, kur lankiausi jų „namelyje“ Antakalnyje.
Kartu su kolege į šią kebabinę atvykome apie 13 val., susipažinome su jų pakankamai siauru meniu, kuris nesikeičia, nesvarbu, ar atvykote pietų, ar naktipiečių. Išsirinkome, užsisakėme ir jau po dešimties minučių pradėjome valgyti.
Mes pietums užsisakėme: Vilniaus klasikinį kebabą (daug daržovių ir jautienos) wrap‘e (tortilijoje) su maža porcija bulvyčių ir gėrimu, už šį derinį sumokėjome 6,3 EUR. Dar galėjome rinktis Berlyno reivo kebabą su feta ir karštomis daržovėmis ar vegetarišką kebabo versiją su falafeliais. Visus kebabus galima rinktis tortilijoje, pitoje ar lėkštėje, pagardinti specialiais agurkiniu, česnakiniu ar alyvuogių padažais, tad tik turėk fantazijos ir tavo pietūs čia kasdien gali būti skirtingi. Tik ar tavo pietūs čia turi vykti kasdien?
Ar skanu? Kaip ir yra pristatomas, Vilniaus klasikinis kebabas tikrai turėjo labai daug daržovių (tokių tradicinių kaip agurkas, pomidoras, raudonieji svogūnai, kopūstai, ir mažiau tradicinių kaip kukurūzai, morkos, ridikėliai) ir minkštos jautienos, o mūsų pasirinktas agurko su provanso žolelėmis padažas tik papildė visų komponentų skonį. Lavašas traškus, ingredientų proporcijos išlaikytos, su padažu nepersistengta. Buvo gerai, spalvinga, estetiška ir sotu, nors ir pasirinkome mažas porcijas.
Ar greita? Kebabinėje – nuolatinė dinamika. Gražu žiūrėti, kaip operatyviai darbuotojai dirba ir suka tortilijas, kaip kiti gamina kavą ar priima užsakymus. Tad ir šiame namelyje, kuriame tuo metu dirbo trys jauni žmonės, viskas vyko labai operatyviai ir su tam tikru atsipalaidavimu ar kitaip jį pavadinčiau džiazu. Mūsų pietūs truko mažiau nei pusvalandį, neskubėdamos papietavome čia pat vietoje.
Kas įdomu? Viršuje pateikiau daugiau retorinį klausimą dėl dažno kebabų valgymo, nes neįsivaizduoju žmogaus, kuris galėtų juos valgyti kasdien (nors esu apie vieną tokį skaičiusi žurnale), bet kartu ir pati nesu jų priešė, ir jeigu noriu, suvalgau kebabą tiek pietums, tiek vakarienei. Sveikuoliai, prašau nesmerkite.
„Wraperia Suppa Kebs“ į rinką atėjo su misija išgirti mus visus čepsint dėl jų gastronautiškų sprendimų į kebabus pridėti ne tik daug kopūsto, bet juos paįvairinti spalvingesniais ir šviežiais produktų deriniais. Mano nuomone, jiems jau pavyko išgirsti dešimtis tūkstančių žmonių čepsint, nes atgarsiai apie šią vietą atviliojo netgi mūsų prezidentę (būtų labai įdomu išgirsti valgant ir ją).
Viršuje, komentuodama jų siaurą meniu, nepaminėjau dar vieno patiekalo. Apie jį reikia atskiros pastraipos, nes taip, ponios ir ponai, šis kebabų tinklas jums gali pasiūlyti paragauti pačio brangiausio pasaulyje wrap‘o už 28 EUR su centais! Šis branguolis gaminamas naudojant tokius produktus kaip gruzdinta krokodiliena, tikras aukščiausios prabos valgomas auksas ir trumų padažas. Užsisakę šį patiekalą kartu jūs atliksite ir gerą darbą, nes, pasak šį tinklą koordinuojančių asmenų, pusė pinigų už šio egzotinio patiekalo pardavimą keliaus labdaros fondams. Praėjusiais metais 50% už šį patiekalą surinktos sumos buvo skirta gyvūnų prieglaudai.
Trumpa išvada. Jeigu šios vietos neaplenkia net prezidentai, tai ir tau, mielas skaitytojau, bent jau iš smalsumo apsilankyti čia irgi verta. Kai apsilankysiu čia kitą kartą, būtinai paragausiu Berlyno reivo ar kebabo su krokodiliena.
„Wraperia Suppa Kebs“ adresai: Laisvės pr. 125, Antakalnio g. 77 ir Saltoniškių g. 9, Vilnius.