Restoraną miške įkūrę šefai atskleidė, kaip net grikius su mėsos konservais paversti išskirtinai skaniu patiekalu

Liepos 14–22 d. Rumšiškėse vyko Lietuvos skautų judėjimo šimtmečiui skirta Tautinė stovykla „Laužų karta“. Čia susirinko daugiau nei 3300 skautų iš Lietuvos ir dar 21 pasaulio valstybės. Be įprastų skautų stovyklos atributų – palapinių, miško statinių ir laužų, čia įsikūrė laikinas restoranas „Rum&Šiškės“, kuriam vadovavo ir jame kūrė trys žinomi Lietuvos restoranų šefai: viešbučio „Kempinski“ restorano „Telegrafas“ virtuvės šefas Vytautas Alekna, restorano „14 Horses“, įsikūrusio viešbutyje „Pacai“, virtuvės šefas Andrius Kubilius ir renginius aptarnaujančios bendrovės „Kūno kultūra“ virtuvės šefas Ignas Štuka. Trijulė sutiko pasidalinti, ką jiems reiškia geras maistas ir kodėl tas pats maistas gamtoje yra skanesnis.

„Realybėje toks restoranas neišgyventų nė savaitės, – juokėsi restorano sumanytojas A. Kubilius. – Tai visiškai nekomercinis projektas, mūsų tikslas – kurti gerą jausmą ir skleisti maisto kultūrą tarp skautų. Tai, ką mes darome čia, yra mūsų pastarųjų metų gyvenimo patirtys, sujungtos į vieną virtuvę. Šis lauko restoranas yra mūsų bendra svajonė, kuriai ruošiamės jau 5 metus, nuo praėjusios skautų tautinės stovyklos, kurioje pirmą kartą pabandėme įgyvendinti restorano idėją. Vertiname šį projektą kaip smagų nuotykį mums patiems, galimybę improvizuoti ir kurti gamtoje ir džiaugiamės, kad galime būti naudingi stovyklai. Yra toks skautų vyčių šūkis „Tarnauti!“, kuris mus veda daryti tai, ką čia darome.“

Kiekvieną stovyklos vakarą restorane buvo pristatomas vis naujas meniu, kviečiantis lankytojus paragauti patiekalų, kurie nėra įprastai patiekiami lauko sąlygomis, o ypač skautų stovyklose.

„Kasdien stengiamės sukurti nedidelę šventę stovykloje dirbantiems savanoriams, norime, kad jie pažintų naujus skonius, praplėstų savo maisto patirtis“, – pasakojo šefas V. Alekna. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas gaminome prancūzišką žvejų sriubą bouillabaisse, o vakar – netradiciškai ant grilio ruošėme lietuvišką jaučio liežuvį. Kasdien siekiame prisiliesti prie vis kitos kultūros, nustebinti skirtingais skoniais“, – pridūrė Vytautas.

Restorane „Rum&Šiškės“ po laikinu tento stogu buvo įrengta pusiau profesionali virtuvė – čia buvo nerūdijančio plieno stalviršiai, indukcinė viryklė, grilis, kita kulinarijos technika. Tačiau, anot virtuvės komandos, geram restoranui svarbiausia ne įranga, o įgūdžiai ir meilė maistui. „Ne technika padaro tave geru virėju, o tavo įgūdžiai ir kaip tu jauti maistą, skonius“, – sakė šefas I. Štuka.

„Viena iš skautiškų vertybių yra ugdymas ir saviugda. Šie abu dalykai, galima sakyti, vyksta netgi mūsų restorane, nes čia gaminame profesionaliai, iš gerų produktų ir, žinoma, maloniai aptarnaujame. Į stovyklą žmonės atvyko iš 21-os šalies, todėl vieni iš kitų galime mokytis visur, net restorane“, – sakė A. Kubilius.

„Mums čia kasdienybė, o kitiems skautams galimybė išmokti, patirti kažką naujo“, – pridūrė V. Alekna.

Paklausus, kokiais patarimais galėtų pasidalinti su tais, kurie mėgsta stovyklauti gamtoje, šefai vieningai sutarė, kad svarbiausia įdėti meilės ir rinktis kokybiškus produktus. Restorano komanda tvirtino, kad skanų, gerą maistą galima pagaminti ir iš paprastų produktų, svarbiausia, kad ingredientai būtų kokybiški. Dažniausiai skautai į maistą žiūri paprastai, vertina jį kaip energijos šaltinį, o ne gurmanišką patyrimą.

„Skaniausias maistas būna tada, kai gerai pavargsti žygyje, tada net ir pats paprasčiausias patiekalas yra labai skanus“, – dalijosi A. Kubilius. Vis dėlto, šefai teigė, kad net tradicinis stovyklų maistas – grikiai su mėsos konservais, gali tapti itin skaniu patiekalu, jei paruošiamas iš gerų produktų, dėmesingai ir su meile. „Maistas jaučia virėjo nuotaiką, todėl svarbu virtuvėje išlaikyti gerą ūpą, o gaminant lauke tai tampa labai paprasta“, – sakė skautas V. Alekna.

„Meilė yra sunkiai pamatuojamas, bet labai svarbus ingredientas norint ruošti gerą maistą“, – pridūrė I. Štuka.