Degustacinės vakarienės metu profesionalus šefas pristatė savo paties kurtus patiekalus ir papasakojo, kaip jie siejasi su Birštono kurorto istorija, atskleidė keletą gamybos paslapčių.
Elnienos tartaras
Senoji lietuviška virtuvė išsiskiria produktų deriniais, prieskoninių žolelių gausa, skonių gama ir subtiliais maisto ruošimo būdais. Jos pagrindas – Lietuvos aukštuomenės mėgti vietos patiekalai, pirmiausia žvėriena – elniena, briediena, šerniena, laukinių paukščių mėsa.
Tad šį kartą virtuvės šefas nutarė pagaminti elnienos karpačio su žąsų kepenėliu paštetu.
Paštetas pagamintas iš rūkytos šoninės, Šaloto svogūnų, baravykų ir žąsų kepenėlių. Elniena paruošta su ančiuviais, Dižono grūdėtomis garstyčiomis, įvairių prieskonių mišiniu ir kaparėliais.
„Vytautas Didysis Birštone turėjo medžioklės rezidenciją. Jis dažnai čia lankydavosi ir praleisdavo daug laiko. Tad aš, įkvėptas Vytauto Didžiojo laikų, sukūriau šį patiekalą“, – atskleidė virtuvės šefas.
Fazano terinas
XVI a. pabaigoje tarp pagrindinių patiekalų tvirtai pirmavo mėsa – daugiausia kepta, bet ir kitaip ruošta paukštiena.
„Mūsų didikų ir kunigaikščių stalas buvo labai prabangus. Išlaikiau tą pačią medžioklės temą – paštetas pagamintas iš fazano, kuriame rasite ir baravykų skonį, pinijų riešutų ir lašinukų. Pakeptas su burokėlių padažu ir karamelizuotais pomidoriukais. O šalia – želė, padaryta iš mangų, duona su anglimi ir įvairios žolelės“, – kalbėjo Robertas.
Šamo kepsnys
Nemunas visais amžiais garsėjo „Upių pabaisomis“, kurių yra gausu iki šių dienų. Birštono žvejai girdavosi savo pasakiškais laimikiais, o šeimininkės gamindavo nuostabius patiekalus.
Karštam patiekalui R. Ščesnavičius pasirinko būtent šamą.
„Šis patiekalas taikytas prie Birštono, jo istorijos ir legendų. Iš vaikystės prisimenu pasakojimus apie tai, jog Nemune anksčiau plaukiodavo labai dideli šamai, kurie sverdavo iki 50 – 60 kilogramų. Teko tokį matyti ir man, tiesa, Tado Ivanausko muziejuje.
Šiame kūrybiniame patiekale rasite vieną ingredientą, kuris yra visuose patiekaluose – burokėlis. Jis bus paruoštas su granatais ir citrinos sultimis, rozmarinu ir keptomis bulvytėmis“, – pasakojo virtuvės šefas.
Agurkas su medumi
Agurkai su šviežiu medumi – vienas seniausių lietuviškos virtuvės desertų, žinomas jau nuo XIV a. Pasak istorikų, šis gardėsis buvo itin vertinamas Lietuvos kunigaikščių dvaruose.
Marcipaninis desertas
Lietuvos virtuvę iš pagrindų pakeitė karalienė Bona Sforza, kuri išmokė lietuvius naudotis peiliu ir šakute, taip pat į Lietuvą atvežė ir marcipanus. Marcipanas buvo itin mėgstamas ir vertinamas aukštuomenės dar XVI a. pabaigoje. Kaip išskirtinę dovaną sužadėtinei teikdavo besiperšantys didikai, marcipaniniais gaminiais vaišinti ir ypač svarbūs svečiai. Marcipanas buvo naudojamas ir medicinoje, sveikatai stiprinti, jo galima buvo įsigyti vaistinėse.
Konditerė Loreta Mieliauskienė, kartu su R. Ščesnavičiumi, pagamino desertą iš dviejų rūšių marcipano – vienas iš migdolų, kitas – iš lazdyno riešutų. Taip pat lėkštėje puikuojasi mango, aviečių ir pasiflorų desertai, o viskas puošta liofilizuotais mangais ir aviečių perlais.
