Tegul švenčių stalai lūžta nuo saldumynų – keliančių nostalgiją, bet apsaugančių nuo tuščių kalorijų

Jei pagalvoję apie artėjančių žiemos švenčių skanumynus pirmiausia prisimenate imbierinius sausainius ir iš meduolių pastatytus gražiai dekoruotus namukus, esate jau naujosios kartos atstovas, ir tai nereiškia nieko blogo – svarbu šalia iš svetur atkeliavusių naujų tradicijų prisiminti ir senąsias. Juk lietuviai taip pat turi išskirtinai šventiniam stalui skirtų gardžiausių kepinių.

Kulinarinių knygų ir tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“ autorė Renata Ničajienė šiems skanumynams apibūdinti net turi specialų terminą – nostalgiški. „Manau, kad imbieriniai meduoliai ir namukai nostalgiją kels jau mūsų vaikams, nes jų vaikystė bėga būtent su šiais šventiniais skanumynais. Tai tradicija, kuri mus pasiekė dar visai neseniai, bet mes šeimoje juos labai mielai kepame. Jų, kaip ir kūčiukų, visą adventą pas mus ant stalo netrūksta. Pastebėjau, kad vaikai ypač mėgsta tokius namelius dekoruoti. Aš pati vaikystėje esu bandžiusi kalėdinį sausaininį namelį sulipdyti iš gerai visiems žinomų sausainių „Gaidelis“ – pavyko puikiai“, – juokiasi ji.

Anot R. Ničajienės, mes, lietuviai, ruošdami šventinius stalus dažniausiai persistengiame. Norime, kad jie tiesiog lūžtų nuo maisto gausos ir įvairovės, kartais net nekreipdami dėmesio į produktų ar paruošimo kokybę.

„Visada laikausi taisyklės, kad geriau mažiau, bet kokybiškiau. Juk šventės vieną kartą metuose, pasistenkime ant stalo dėti tik tuos patiekalus, kurie ne tik skanūs, pagaminti namuose, bet ir sukelia malonius prisiminimus. Man visada šilčiausius prisiminimus sukelia ant kalėdinio stalo padėti pagal močiutės receptą kepti sausainiai. Nors močiutės tarp mūsų jau nebėra, bet tas sausainių skonis ir kvapas ją taip primena, kad ir vėl nors trumpam sugrįžtu į vaikystę“, – pataria ji.

Pašnekovė pasakoja, kad nuo gruodžio pradžios, kai tik prasideda advento laikas, visi namai pakvimpa pačiais įvairiausiais skanumynais – nuo tradicinių meduolių iki firminių močiutės sausainių. Jei visą advento laikotarpį smaližiaujama, per pačias Kūčias R. Ničajienė vis dėlto siūlo susilaikyti ir kantriai pakentėti iki Kalėdų ryto.

„Per Kūčias mėgstamiausi skanumynai tegul būna kūčiukai su aguonų pienu ir natūralus spanguolių kisielius. O per Kalėdas, vieną kartą metuose, mūsų stalas tiesiog lūžta nuo skanumynų: skanaujam šildančiais prieskoniais kvepiantį medaus tortą, savo mamos firminę riestę su aguonomis ir riešutais, vaikų ypač mėgstamą skruzdėlyną, kurį formuoju kaip kalėdinę eglutę ir puošiu riešutais, džiovintomis uogomis. Greičiausiai išgaruoja mano keptas medaus tortas ir mano mamos pyragas su aguonomis, jį įvardinčiau absoliučiu kalėdinio stalo lyderiu. Dar vienas ypač mėgstamas mano kalėdinis kepinys – tai aguoninis tortas, jį kepu ne taip ir seniai, bet visi labai pamėgome. O per Naujuosius jau ne vienerius metus ruošiu savo firminį Napoleono tortą, kurio vieną sluoksnį pertepu citrininiu kremu ir apibarstau riešutais, tada senas geras tortas sužiba iš naujo. Žiemos šventės – tai toks laikas, kai, ko gero, iškepu daugiausia kepinių per visus metus“, – šypsodamasi pasakoja virtuvės virtuozė.

Šventėms labai patogu gaminti tokius skanumynus, kurie gali kiek pastovėti, o stovėdami dar net ir pabręsta bei tampa skanesni, pataria pašnekovė. Pavyzdžiui, tie patys Medaus ir Napoleono tortai skaniausi ne pagaminti iš karto, o nors dieną pastovėję šaldytuve. Tada kremas visiškai įsigeria į kietokus lakštus ir tortas įsiskonėja.

Kitas įgudusios kulinarės patarimas – atėjus žiemai savo virtuvės spinteles papildyti įvairiausiais šildančiais prieskoniais. „Jei cinamono ir vanilės turiu visada, tai kardamoną, imbierą, muskatą dažniausiai į kepinius beriu tik šaltuoju metų laiku, kai norisi daugiau skonio, kvapo ir šilumos. Jei tik galite, stenkitės prieskonius pirkti nesumaltus ir patys juos pasiruoškite. Tam reikalui naudoju ketaus prieskonių grūstuvę, kurioje ypač patogu trinti įvairiausius prieskonių mišinius. Tada ne tik pyragai, bet ir visi namai jais prakvimpa“, – pataria R. Ničajienė.

Be tokių šildančių prieskonių, kaip cinamonas, kardamonas, imbieras ir muskato riešutas, žiemos šventėms itin tinka ir šafranas, tarkuota apelsino žievelė. O patys nostalgiškiausi kepiniai, anot pašnekovės, – su aguonomis ir riešutais. Pastaruosius, anot jos, geriausiai pirkti neišgliaudytus.

„Išgliaudyti riešutai veikiami saulės ir šviesos laikui bėgant apkarsta, todėl jie dažniausiai apdorojami, kad galėtų ilgiau stovėdami prekybos centruose ir išlikti skanūs. O riešuto kevalas natūraliai apsaugo savo branduolį, todėl per šventes ant stalo dedu tik negliaudytus lazdynų, migdolų, graikinius riešutus, kuriuos labai smagu su riešutų spragtuku patiems išsigliaudyti“, – moko R. Ničajienė.

Puošdama imbierinius meduolius moteris irgi stengiasi naudoti kuo natūralesnius produktus, todėl vietoj iš cukraus pagamintų spalvotų pabarstukų renkasi smulkias sėklas: aguonas, sezamus, smulkintus kokosus ir įvairiausius riešutus, o glajų sausainių dekoravimui dažo natūraliomis ryškiaspalvėmis sultimis: spanguolių, burokėlių, špinatų.

Apskritai kepdama skanumynus R. Ničajienė stengiasi, kad saldumynai nebūtų vien tik tuščios kalorijos, kad skanūs kepiniai būtų ir maistingi. Ir tai tikrai misija įmanoma!

„Visuose savo kepamuose skanumynuose dažniausiai pamažinu cukraus kiekį. Jau keleri metai net kepdama nostalgiškus skanumynus vietoj įprasto rafinuoto baltojo cukraus naudoju nerafinuotą cukranendrių cukrų, o kremus saldinu klevų sirupu ar medumi. Įprastus rafinuotus kvietinius miltus keičiu maistingesniais šviesiais speltų miltais. Daugelyje keksų ar pyragų receptų, kur naudojamas sviestas, drąsiai jį galima pakeisti augaliniais riebalais – tyru alyvuogių ar kokosų aliejumi“, – eksperimentuoti kviečia ji ir tikina, kad tradicinio skonio nepraranda net sveikiau iškepti klasikiniai Medaus ir Napoleono tortai.

Visų R. Ničajienės išvardytų nostalgiškų skanumynų receptai sugulę autorės knygoje, kuri taip ir pavadinta – „Nostalgiški skanumynai“. Beje, ką tik trečią kartą pakartotinai išleista knyga dovanoja malonią staigmeną – vartant ją nejučia panosėje pakvimpa ne tik nuo gardžiausių receptų, bet ir nuo pačių knygos lapų.

„Seniai norėjau savo knygomis skonį perteikti ne tik vaizdais, žodžiais, bet ir kvapais. Kvepiančios knygos idėją savyje nešiojausi jau seniai. Kai šių metų pradžioje knygynuose nebeliko pirmųjų dviejų šios knygos leidimų, o iš skaitytojų vis gaudavau laiškų su klausimais, kur dar būtų galima jų įsigyti, pagalvojau: jei jau leisiu 3-iąjį knygos leidimą, tai jis bus ypatingas. Kadangi knygai lapkritį suėjo 3 metai, tai 3-iasis leidimas labai šventinis – su nauju, šviesiu, labiau nuo nusidėvėjimo apsaugotu viršeliu ir tikrąja to žodžio prasme kvepiantis cinamonu. Cinamono kvapas man pats nostalgiškiausias ir labiausiai primena vaikystę“, – pasakoja autorė.

Šioje knygoje rasite 53 nostalgiškų skanumynų receptus, kiekvienai metų savaitei po vieną. Pašnekovės įsitikinimu, jie – kaip tikra klasika ir niekada neišeina iš mados. Nostalgiškų skanumynų knygoje, kaip ir visose kitose R. Ničajienės knygose, receptai išdėstyti pagal metų laikus.

Artėjant gražiausioms metų šventėms autorė dalijasi itin šventišku medaus torto receptu, kurį taip pat rasite naujojoje cinamonu kvepiančioje knygoje.

Pristatydama receptą autorė sako, kad šio torto sluoksniai ploni, kremas saldžiarūgštis, o subrendęs tortas būna minkštas ir tirpsta burnoje. Iš tos pačios tešlos iškepkite kalėdinių sausainių, juos dekoruokite glajumi ir papuoškite sausainiais tortą – namai pakvips žiemos šventėmis.

Medaus tortas su šildančiais prieskoniais

1,5 val.
24 cm skersmens tortui

Reikės:

• 100 g sviesto
• 1 stiklinės nerafinuoto rudojo cukraus
• 2 šaukštų medaus
• 1 šaukštelio kepimo miltelių
• 4 stiklinių paprastų arba šviesių speltų miltų
• 2 kiaušinių
• 2 šaukštelių šildančių prieskonių (malto kardamono, cinamono, imbiero)
• žiupsnelio druskos

Kremui:

• 500 ml riebios grietinės
• 250 ml plakamosios grietinėlės
• 1 stiklinės nerafinuoto rudojo cukraus
• 2 citrinų sulčių ir nutarkuotos jų žievelės
• 1 šaukštelio vanilinio cukraus

Sausainių glajui:

• 1 šaukšto citrinų sulčių
• miltelinio cukraus
• aguonų

Gaminimas:

1. Pirmiausia pagaminkite torto lakštų tešlą. Medų, gabalėliais supjaustytą sviestą, cukrų ir maltus prieskonius pašildykite ant nekaitrios ugnies, kol ištirps ir taps vientisa mase. Kai masė kiek praauš, išplakite ją su kiaušiniais. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, žiupsneliu druskos ir įmaišykite į paruoštą masę. Užminkykite kietą tešlą, ją įsukite į maistinę plėvelę ir įdėkite kelioms valandoms į šaldytuvą. Geriausia tešlą šaldytuve palikti bręsti per naktį.
2. Tešlą išimkite iš šaldytuvo ir šiek kiek palaikykite kambario temperatūroje. Padalykite ją į 10 vienodų gabalėlių. Kiekvieną gabalėlį plonai iškočiokite ir išpjaukite lakštus pagal torto formos dugną, tešlos nuopjovas palikite. Dalį nuopjovų iškepkite kartu su torto lakštais. Iš likusios dalies tešlos atraižų žvaigždučių arba eglučių formelėmis išspauskite sausainius ir juos iškepkite, bus tortui papuošti. Torto lakštus vieną paskui kitą ir sausainius kepkite iki 200 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol parus, maždaug 4–5 minutes.
3. Kremo gamybai pirmiausia nuo citrinų smulkiai nutarkuokite geltonąją žievelę ir išspauskite sultis. Grietinę išplakite su paprastu ir vaniliniu cukrumi, citrinų sultimis bei jų žievelėmis. Atskirai iki standumo išplakite grietinėlę. Grietinės kremą sumaišykite su plakta grietinėle.
4. Ant torto formos dugno patieskite kepimo popierių, ant jo vieną paskui kitą dėkite iškeptus torto lakštus, kiekvieną jų prieš tai gausiai aptepę kremu. Nepamirškite kremu aptepti ir torto viršaus. Paruoštą tortą statykite nakčiai į šaldytuvą, kad subręstų.
5. Atlikusias nuo lakštų kepimo tešlos atraižas sumalkite į smulkius trupinius. Iš citrinų sulčių ir miltelinio cukraus užmaišykite tirštą glajų ir juo dekoruokite iškeptus sausainius, apibarstykite aguonomis.
6. Medaus tortą išimkite iš formos, paruoštais trupiniais apibarstykite jo viršų ir šonus, o papuoškite dekoruotais glajumi sausainiais.