Kartais pagalvoju, jeigu būčiau višta, kurio šefo lėkštėje norėčiau atsidurti labiausiai?
Atsakymas labai paprastas – ten, kur žmonės mane valgydami patirtų džiaugsmą. Kad šefas Martynas Praškevičius yra tarp top šefų ne tik mano lentelėje, bet ir iš esmės visose geriausių pasaulio šefų lentelėse – seniai aišku. Tai žmogus – talentas. Martynas nuo pat tada, kai pasirodė arenoje, „Virtuvės mitų griovėjų“ laikais, kai sukūrė „Stebuklus“ ar padarė vieną geriausių iki dabar azijietiškos virtuvės meniu („Briusly“), atkreipė visų dėmesį savo paprastumu ir nevyniojimu į vatą. Tuo, ko šiomis dienomis visiems labai trūksta. Šefas, su kuriuo svajojo bei svajoja padirbėti bene kiekvienas virėjas. Šefas, apie kurį reikia pasakoti pasauliui. Šefas, kurio patiekaluose vyrauja meilė.
Žinant Martyną, po šio straipsnio jis sakys: „ačiū labai, bet nereikia čia tų liaupsių. Ką aš žinau, darau paprastai ir tiek. Paprasta duona, paprasta višta, paprasta žuvis. Prisiskynėm va šeivamedžių su Vytuku (Martyno sūnus), virėjo teta atvežė vyšnių ir viskas“. Bet Martynai, aš tau pasakysiu atgal! Va čia ir yra tavo paslaptis, tavo talentas ir tavo nuopelnai.
Restoranas slypi paprastuose dalykuose
Kalbu apie „Džiaugsmą“. Apie „Džiaugsmą“, kuris teikia džiaugsmą. Ar ten eičiau viena, ar su vietine dešimt kartų buvusia kompanija, ar ten vesčiausi žymius užsienio tinklaraštininkus (kurių šiuo metu nemažai ir veduosi norėdama pristatyti Lietuvą), ar ten eičiau verslo susitikimui, ar į pasimatymą – ten visada visi patirsime džiaugsmą.
„Tyras ir tvarus produktas, pagarba kaimui, pagarba tikram produktui. Tai yra „Džiaugsmas“, – pasakoja man someljė ir vyr. administratorius Karolis Juzėnas. Šis žmogus taip pat labai svarbus „Džiaugsmo“ repertuare. Karolis nuo pat pradžių su Martynu dirbo „Stebukluose“, po to sėmėsi tarptautinės patirties Dubajuje ir vėl grįžo kurti džiaugsmo mums, lietuviams bei šalies svečiams.
Duonos, lašinių ir obuolių!
Odes rašyti galėčiau nesustodama, bet pavalgyti taip pat mėgstu. Starkio spurgose su kiaušinių ir peletrūnų padažu, žuvis iškepta taip nepriekaištingai, kad ištirpsta vos prakandus. Kas svarbu – kokybė ir skonis nepasikeitė per du metus, mat jų užsisakau kaskart apsilankius.
Laimingas viščiukas (užauginta laisvai, pešiota rankomis), atkeliavęs iš ekologiško J. Ancikienės ūkio su Madeiros vyno padažu, bulvėmis, kopūstais bei lašiniais. Iš lėkštės dingsta tuoj pat ir čia pat.
Upėtakis su raugintų pomidorų sulčių padažu, marinuotomis daržovėmis ir kalendra – puiki lietuviškos cevičės versija.
Bulvių šimtalapis su rūkytos jautienos tartaru bei marinuota strimele. Įdomus derinys, bet akivaizdžiai suradęs bendrą kalbą.
Skrudinta duona su lašiniais ir obuolių uogiene... Skrudinta duona su lašiniais ir obuolių uogiene... Skrudinta duona su lašiniais ir obuolių uogiene... Skrudinta duona su lašiniais ir obuolių uogiene... Skrudinta duona su lašiniais ir obuolių uogiene...! „Džiaugsmui“ tiktų tokia skanduotė. Mat šis patiekalas atsirado iš Martyno prisiminimų, įkvėptų kaimo. Telieka paragauti ir prisijungti prie skanduotės.
Karbonadas su sviesto ir žolelių padažu, raugintais agrastais, bulvių šimtalapiu, burokėliais ir krienų kremu. Rūkyta naminė višta ir fermentuotos daržovės. Spurgos ar gruzdintos šoninės ledai lėkštėje su tamsaus alaus biskvitu, džiovintomis slyvomis ir salyklo karamele.
Aš galvoju, ar reikia man apie kiekvieną patiekalą rašyti komentarą? Skaitai ir supranti, jog tai yra paprasta, tikra ir skanu. Į šį restoraną neinu kiekvieną savaitę, bet bent į sezoną (ačiū Dievui, kai išeina kas mėnesį) einu su malonumu. Kainos visai nesikandžioja (užkandžiai nuo 6 eurų, pagrindiniai patiekalai nuo 12 eurų), o skonis liežuvį kandžioja net dabar, rašant šį tekstą.
Ten visada suvalgysi daugiau duonos su sviestu nei planavai. Ten patiekalai, nors atrodys kaip paveikslas, bet bus valgomi ir pažįstamo skonio. Ten niekada nesuklysi pasikvietęs į pasimatymą žmogų, kuris mėgsta pavalgyti, ten visada norėsi sugrįžti pats. Ar man dar daugiau ką reikia pasakoti apie karbonado struktūrą, kaip dabar madinga mūsuose? Neverta, nes verta paragauti.
Natūralaus vyno filosofija
Šis restoranas nuo pat atsidarymo 2017-aisiais tęsia ir edukuoja žmones natūralaus vyno filosofijos klausimu. Tokiam vynui gaminti vyndariai dažniausiai laikosi ekologiškos arba biodinaminės žemdirbystės principų ir nenaudoja papildomų medžiagų vyno filtravimui, skaidrinimui bei neprideda sulfitų. Kai kurie jų – labai ekstravagantiški. Dažnai išlenda kiaušinio, kopūsto ar geros naminės obuolienės aromatai, bet (žino labiau užkietėję vyno mėgėjai) suteikia visai kitokį pasitenkinimą. Turėti tik tokio vyno kortą – darbas nelengvas, bet vertas rezultato.
Geriausi
Jie verti yra geriausių žodžių, įvertinimų bei tiesiog būti pastebėti visų. Ne veltui šis restoranas Lietuvos top 30-uke yra #1, bei ką tik buvo paskelbti pasauliniame reitinge #50bestrestaurant tarp vertų atrasti „50best Discovery“. Pirmyn ir sėkmės!