Kažkada, prieš keletą metų, pirmasis „Laukinių žąsų“ straipsnis, kurį išspausdino DELFI, buvo apie kebabus Garliavoje (galite rasti čia). Tas straipsnis padarė revoliuciją miestelyje prie Kauno. Dešimtys tūkstančių žmonių patraukė automobiliais, autobusais ir kinkomuoju transportu skanauti geriausių Lietuvos kebabų. Turistų srautas padidėjo tiek, kad Garliava per rekordinį laiką pastatė regioninį Narsiečių oro uostą, kad galėtų lėktuvais atskristi kebabų mėgėjai iš Frankfurto, Paryžiaus ir Stambulo. Garliavoje pakilo viešbučiai-dangoraižiai, suklestėjo turizmas, buvo sukurti tūkstančiai darbo vietų. Na, gal tų dalykų su dangoraižiais ir oro uostu tikrovėje nebuvo, tačiau Garliavos kebabai tikrai išgarsėjo.
Apie „Don Pedro“ kebabus girdėjau jau kurį laiką – daugiausiai dėl to, kad įkūrėjai pakankamai daug reklamavosi (kas yra labai gerai, nes kiekvienas verslas turi rūpintis savimi) ir vis korektiškai stengėsi pakviesti mane, kas irgi nėra blogai. Aš įsimenu rekomendacijas ir kvietimus, ir nors iškart neatbėgu, bet vienąsyk ateina tokia diena, kai sakom: eisim ir pabandysim.
Jei kažko nesupratau, tai pavadinimo. „Don Pedro“ sako kažką meksikietiško arba susijusio su Lotynų Amerika, tačiau kaip su tuo siejasi falafeliai ir humusas? Gal čia toks mišinys iš Amerikos ir Artimųjų Rytų? Man ne problema, kad tik skanu būtų. Falafelių iš pagarbos neragausiu, nes jų labai nemėgstu, ir nenorėčiau, kad mano nuomonė būtų paveikta patiekalo, kuris man tiesiog negali patikti.
Vizitas prasideda nelabai vykusiai. Patalpa suplanuota nei šiaip, nei taip – prigrūsta baldų tiek, kad net jei ant kėdžių sėdėtų ne žmonės, o jūrų kiaulytės, niekam nebūtų patogu. Nėra kur pasisukti. Dar blogiau yra tai, kad spalio mėnesį durys į lauką atlapos ir viduje yra nejuokais šalta. Jei norėčiau sėdėti lauke ir drebėti iš šalčio, nusipirkčiau ką nors iš vagonėlio lauke. Klausiu, kodėl duris atsidarę? „Tai mėsą kepėm, prirūko, vėdinam dabar“. Hm, kebabų restoranas kepė mėsą, kaip netikėta. Gal reikėtų ventiliaciją įsirengti?
Gerai, atsidūstam ir imam ką nors kito. Vieną mėsą imame susuktą į lavašą, vadinasi Mr Wrap (valgiaraštyje rašoma: „skaniai rytietiškai marinuota TIKRA MĖSA, kepama ant anglių, susukama į lavašą, daržovės ir ypatingi padažai“), su jautiena, 5 EUR. Ponas Kebabas nelinksmina: per daug padažo, bet tai ne blogiausia naujiena. Blogiausia naujiena yra labai neskani mėsa – nežinau, kaip ten dėl tikrumo, bet kažkas su marinavimu atsitiko ne taip, nes mėsa vos sukramtoma, kaip puspadis. „Jei nepatinka, nebevalgyk daugiau“, pataria draugė, neužčiuopusi mano veide jokių džiaugsmo požymių. Geras patarimas.
Kitas patiekalas vadinasi DON PEDRO, ir apie jį parašyta „patiekalas, dėl kurio jūs atėjote; kalnas mėsos, tikros mėsos, sultingos, skaniai marinuotos, keptos virš anglių“. Pasirenkame vištienos krūtinėlės ir šlaunelių mėsą (5,50 EUR). Vištiena minkšta, tačiau nesuprantamai rūgšti (turbūt toks marinavimas), ir to rūgštumo niekas nebalansuoja. Bulvytės fri – banalumo etalonas.
Hummusas – užtepėlė iš avinžirnių ir aliejaus su šiltu lavašu – yra labai vidutiniškas. Aš atskiriu gerą hummusą, ir čia nėra geras hummusas. Trys eurai nėra didelė kaina, bet už blankumą – per daug.
Sumokėjome 15,50 EUR, pasėdėjome prigrūstoje ir šaltoje patalpoje, pavalgėme neskaniai ir išėjome nesupratę, kodėl šiais laikais galima taip neskaniai pagaminti kebabą. Ta mėsa, kuri buvo susukta į lavašą, buvo tokia neskani ir kieta, kad, garbės žodis, neprisimenu, kada tokią nevykusią buvau valgęs. Gal patalpą tiek vėdino, kad sušalo ir sustingo net ir mėsgaliai?
Dvi žąsys iš penkių.
Don Pedro, Verkių g. 29, Vilnius. Tel. +370 633 50000. Facebook profilis: https://www.facebook.com/Don-PEDRO-180708369416654/
Nuo pirmadienio iki šeštadienio: nuo 09:00 iki 21:00. Sekmadieniais nuo 09:00 iki 19:00.