Kadangi aš esu dvasinis amerikietis, tai man širdyje vietoje margučių yra burgeriai, juo labiau, kad šią apžvalgą rašau iš saulėtosios Kalifornijos, nostalgiškai prisimindamas mylimos Lietuvos valgymus. Bet, jei rimtai, tai čia apie vieną burgerinių restoraną Vilniuje, kurį paskubomis ir paknopstom, su gerais draugais, aplankėme prieš išskrisdami į Los Andželą.
Nežinau, kaip jūs, o aš esu pavargęs nuo burgerinių (arba mėsaininių) savireklamos Lietuvoje. Aš jų pareiškimais visai netikiu. Visi tą patį kartoja, vieni per kitus, kad pas juos išskirtiniai burgeriai, ojojoj opapa, ir paskui pasirodo, kad nieko ne išskirtiniai, ir kaip pas visus, ir nieko gero. Kai manęs klausia (o manęs klausia dažnai), kur geriausias burgeris Vilniuje, man dažniausiai nėra lengva atsakyti, ir aš pradedu kosčioti ir išsisukinėti. Nes, kad ir kaip būtų keista, labai retai einu į burgerių restornus, nors burgerius mėgstu labiau už beveik viską (japonų maistas man visgi geriau). Nes esu jau pakankamai nusivylęs tais burgeristų (arba burgeriečių) pažadais.
Reikalas tas, kad vienu metu Lietuvoje prasidėjo burgerių revoliucija. Po to, kai "Drama Burger" parodė ir įrodė (dar lito laikais), kad galima pardavinėti burgerį už 25 litus ir dar brangiau, ir bus kas perka, restoranai šoko ant brangių burgerių traukinio, ir dabar sostinėje sumokėti iki penkiolikos eurų už mandrą burgerį su bulvytėm ir padažu nėra joks fokusas. Žmonės nenustemba nuo šito, perka ir valgo, ir ateina ir nori vėl. Visi prie kainos adaptavosi.
Premium kategorijos burgeriai yra geras pasirinkimas restoranui, nes daromi kiek paprasčiau ir greičiau, nei daugelis kitų patiekalų, žmonės juos suvalgo gana greitai, neužsisėdi prie staliukų, ir gerai užsipildo nuomota restorano erdvė.
Problema buvo tokia, kad daugelis šį kilnų amerikietišką patiekalą pradėjo gaminti atmestinai, įgūdžių ir gerų sudėtinių dalių trūkumą kompensuodami super-išmaniais receptais ir nurautais pavadinimais, bet šis triukas niekada neveikia. Geras burgeris turi būti iš geros mėsos ir ant geros bandelės ir viskas turi būti gerai balansuota, ir tada būna skanu.
Restoranas "City Chef", pavadinimu, kuris nieko neįpareigoja ir, tiesą sakant, nieko nesako, yra man mylimoje vietoje, pačioje J.Basanavičiaus gatvės apačioje. Kai vaikščiodavau ta gatve į mokyklą iš namų, prie to pastato sustodavau ir laukdavau žalio šviesoforo signalo. Ten mano vaikystės laikais buvo senų knygų knygynas, ir turbūt todėl liko gera aura.
Ateiname keturiese, ir kas mus nudžiugina, tai nedidelis valgiaraštis (viskas telpa viename puslapyje!) ir padavėja, kuri nepasimesdama išmano patiekalus, ir noriai apie juos šnekasi. Jūs neįsivaizduojate, kaip tai yra svarbu. Mane labai lengva nuliūdinti, kai padavėja negali nieko papasakoti apie tai, ką ji gali atnešti iš virtuvės. O padavėja arba padavėjas turi išmanyti VISKĄ apie savo meniu. Mintinai. Neužsikertant.
Ir turėti nuomonę, kas skaniausia. Ir žinoti, kas populiariausia. Tai labai svarbu, tai yra restorano sėkmės laidas. Galite turėti kokį tik norite šefą, bet jei neturėsite salės darbuotojų, kurie atrodo ir skamba kaip pasitikintys savimi šeimininkai, jums niekas nesigaus.
Užsisakome beveik visko, ko yra valgiaraštyje (žiūrėkite čekį, kaip gerai prasinešėme). Absoliuti vakaro žvaigždė yra, pasakysiu aš jums, burgeris su chorizo dešra (7,90 EUR) - pats tas aštrumas, nei per daug, nei per mažai, puiki brioche bandelė, tiesiog viskas teisingai sukrenta, kaip kortos gero žaidėjo rankose: nei per daug įmirkę, nei per sausa, priedų teisingai, padažų teisingai.
Paprastasis burgeris (irgi 7,90 EUR) irgi geras ir visiškai balansuotas, bet imkite tą su chorizo dešra, jei norite mano patarimo. Jei nenorite, vis tiek imkite.
Šonkauliai (7,80 EUR) - esame ragavę ir geresnių, bet vargu, ar tai buvo Lietuvoje. Pasistenkite įsiskaityti į šį sakinį. Tai labai didelis pagyrimas.
Plėšyta kiauliena (5,89 EUR) - nesveikai madingas Lietuvoje patiekalas, siūlomas tai šen, tai ten. Čia ji buvo labai gera. Ar tokia gera, kaip, sakykim, Albukerkėje, Naujosios Meksikos valstijoje, kur anais metais svaigome viename barbekiu restorane? Ne, bet itin nedaug trūksta. Gal man norėtųsi dar daugiau dūmo ir kaubojiško smūgio, o gal ji tiesiog optimizuota labai santūriam lietuvių valgytojui. Bet tikrai nedaug trūksta. Ar tai irgi buvo pagyrimas? Tikrai taip.
Mažiausiai nustebino vištienos sparneliai (4,80 EUR), apie juos nieko negaliu pasakyti, nei gero, nei blogo. Vištiena kaip vištiena, jei jos neliktų valgiaraštyje, tikrai niekas neverktų.
Dar vienas geras žodis - apie daržoves. Aš ne daržovių mėgėjas, ir pats jų niekada neužsisakinėčiau, aš ne triušis ir ne ožiukas, kad kopūstus mėgčiau, bet čia daržovės buvo fantastiškos. Man jausmas buvo kaip japonų restorane nuo tų marinuotų tsukemono agurkų, žinot, apie ką aš? Kai kam pasirodė, kad coleslaw salotose buvo šiek tiek per daug padažo, bet čia skonio reikalas.
Keturiese sumokėjome 88,50 EUR, ir, atrodo, dešimt eurų arbatpinigių, ir likome fantastiškai patenkinti - tokie patenkinti, kad mūsų draugai, mums išskyrdus į Los Andželą, ten savavališkai grįžo.
Dar, tiesa, šefas paprašė su juo nusifotografuoti, tai sakau, jokių problemų. Sakė, pakabins ant sienos nuotrauką - bet ką aš žinau, gal tik taip sakė, gal kaip tik padarys plakatą, kad visi žinotų, ko daugiau neleisti. Nors man atrodo, kad mes nebuvome blogi svečiai, nors ir labai daug apie viską klausinėjome.
Šis restoranas sugebėjo padaryti tai, kas jau atrodė neįmanoma: parodyti, kad Vilniuje galima nustebinti ir pradžiuginti burgeriais. Ir tokių, kurie padaro neįmanomus dalykus, Vilniaus miestui reikia.
Penkios žąsys iš penkių.
City Chef, J.Basanavičiaus g. 1, Vilnius. Tel. +370 5 203 4393. Facebook profilis
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio - nuo 11:00 iki 23:45, penktadieniais nuo 11:00 iki 02:00, šeštadieniais nuo vidurdienio iki 02:00, sekmadieniais nuo vidurdienio iki 23:45.