Kartą jį laimėjęs, o kitą kartą likęs antrasis, šiais metais someljė mėgins vėl užlipti ant nugalėtojų pakylos, rašoma pranešime spaudai. „Čempionatas, o ir pačios „Vyno dienos“ yra mano Naujieji metai, mano profesinė šventė“, – prisipažino bene garsiausias Lietuvos vyno profesionalas.
– Šiais metais vyks trečiosios vyno spėjimo varžytuvės. Kokia jų istorija? Nuo ko prasidėjo „Nosis“?
– Kalbos apie vyno spėjimo čempionatą sklido seniai. Po vieno Baltijos šalių someljė čempionato, kuriame lietuviams sunkiai sekėsi atpažinti vynus, Lietuvos someljė mokyklos įkūrėjas Arūnas Starkus pasiūlė surengti aklą degustaciją. Prisimenu, ironiškai šyptelėjau: na, taip, didžiosios Lietuvos arenos, tiesioginės transliacijos. Arenų kol kas nerenkame, tačiau vyno spėjimo čempionatai Lietuvoje vyksta jau trečius metus. Tai įdomus vyksmas, kuriame esama ir azarto, ir jausmo, pritaikomos žinios, kurių sėmeisi visus metus.
– Narimantai, jūs laimėjote pirmąjį vyno spėjimo čempionatą „Nosis“. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geriausias spėjikas?
– „Nosis“ – savęs pažinimo šventė. Šiame čempionate kiekvienas gali sužinoti, kiek iš tiesų supranta apie vyną. Čempionato dalyviams patiekiamas įvairių gamintojų vynas, o jie turi atspėti, iš kokios šalies, iš kokio regiono jis atkeliavęs, kuriais metais gamintas, išsiaiškinti svarbiausias jo ypatybes.
Pirmaisiais metais į finalą pateko nemažai žmonių, surinkusių vienodą balų kiekį. Buvo surengtas papildomas pusfinalis, kuriame užduotys buvo sunkesnės – reikėjo spėti klasikinius vynus. Užtat prizas viską atpirko – laimėjau kelionę pas garsiuosius „Mastroberardino“ vynininkus: puiki kompanija, geras maistas, įdomūs vynai.
Praėjusiais metais laimėti čempionato nepavyko. Padariau didžiausią klaidą – nesiklioviau jausmu, daugiau dėmesio kreipiau į mintis. Šiandien man atrodo, kad pirmoji nuojauta dažniausiai būna teisinga. Klaidintis pradedi, kai imi pernelyg daug galvoti.
– Ar čempionate vynas ragaujamas užrištomis akimis?
– Jokiu būdu! Matai gėrimo spalvą, kraštelius, ašaras, gali stebėti, ar yra vyne CO2, ar nėra. Visada sakau, kad „Nosis“ – edukacijos priemonė, o ne girtuoklių čempionatas. Čia testuojamos žinios, supratimas, aiškinamasi, ko išmokai ir kaip gali identifikuoti – šalis, regionus, apeliacijas. Teorijos čempionate dėstyti nereikia, užtenka parašyti, ką manai.
– Kada ateina laikas, kai jau gali nuspręsti, kad „Nosies“ čempionatas – tavo jėgoms?
– Čempionatas vyksta per „Vyno dienas“, o jose kiekvienas turi galimybę paragauti daugybę skirtingų vynų, pajusti daugybę skonių ir aromatų, pabendrauti su vyno gamintojais ir iš jų daug sužinoti. Visa tai yra pati geriausia vyno enciklopedija. Iš knygų tiek neišmoksi.
– Kada jūs pats pradėjote domėtis vynais?
– Nuo 2005-ųjų, kai pradėjau dirbti „Saint Germain“ restorane Vilniuje. Kaip tik pataikiau į pačią vyno populiarumo bangą, kai Lietuvoje pradėjo rastis someljė, kurie žmonėms paaiškino, kad esama ne tik raudonojo ir baltojo arba sausojo ir saldaus vyno. Man pasisekė, nes pirmąją darbo dieną restoranas pardavė butelį išskirtinio, brangaus vyno, o aš turėjau galimybę jo paragauti. Jis mane taip sudomino, kad puoliau ieškoti literatūros apie vyną. Paskui patekau į Algirdo Patecko paskaitą, nuo to viskas ir prasidėjo: VGTU studijavau verslo vadybą, o visi mano kursiniai ir bakalauro darbai buvo apie vyną. Žinias dar labiau įtvirtino Someljė mokykla.
– Rodos, kokie čia vyno mokslai, kai Lietuvoje netgi vynuogės neauga...
– Mes dažnai klystame, manydami, kad prancūzai, italai ar ispanai tobulai išmano apie vyną. Galbūt apie savojo regiono vynus jie ir žino, tačiau daugelis prancūzų jums nieko nepapasakos apie ispaniškus ar itališkus vynus. Tikra tiesa, daugelis someljė yra užaugę vynuogių laukuose, jie geriau išmano technologijas, vynuogių rūšys, rodos, tai įaugę jų kraujyje. Mums, šiauriečiams, sunkiau, privalome išmokti net smulkiausius niuansus, taigi, mokomės daugiau nei jie. Ir visai nėra blogai, jei pasaulio čempionate iš 15 pusfinalio dalyvių, 10 yra iš Baltijos šalių.
– Ar esate aplankęs visas šalis, kuriose gaminami jūsų mėgstami vynai?
– Norėčiau apkeliauti visą pasaulį! Man patinka Šampanė, esu ten buvęs tris kartus, keliavau po Burgundiją, buvau Sicilijoje, šiais metais ruošiuosi į Toskaną. Someljė profesija man atvėrė pasaulį – atstovavau Lietuvai Argentinoje ir Japonijoje vykusiuose vynų čempionatuose.
– Ar galite pasakyti, kad vyno kultūra Lietuvoje plečiasi?
– Galiu pasakyti, kad vis daugiau žmonių domisi vynu.
– Vyną ragaujate kasdien. Ar neturite bėdų?
– Vyną dažniausiai ragauju kartu su maistu. Be to, turite žinoti, kad profesionalai vyno neryja: jį vertina burnoje mėgindami atspėti, perprasti jo skonio savybes, o po to išspjauna. Savo automobilį vakarais visada palieku namuose. Ar jums atrodo, kad turiu bėdų? Kai kuriems žmonėms darbo priemone tampa kastuvas, kai kuriems – rašiklis, o man – vynas.