Pažiūrėti, kas iš tiesų už jų slypi, kviečia „AUGA group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius, skaitęs pranešimą „Login 2017“ konferencijoje.
Pirmasis mitas: tik močiutės darže augintos daržovės yra ekologiškos
Mes ne visai teisingai suprantame, kas yra ekologiškas maistas. Žmonės linkę sieti ekologišką maistą tik su savo, giminaičių ar pažįstamų ūkininkų darže užaugintais produktais.
Žmonėms trūksta pasitikėjimo – daugelis vis dar mano, kad „eko“ vardu parduodama produkcija vis tiek nėra ekologiška, o tokius užrašus prekeiviai naudoja tik kaip reklaminį triuką. Kiti galvoja, kad ekologinių ūkių augintojai išaugina tik nedidelę dalį ekologiškos produkcijos, o kitą parduodamą produkciją augina naudodami chemines trąšas.
Iš tikrųjų, „eko“ vardą produkcijai suteikia tarptautiniai sertifikatai, kurie pirmiausia patvirtinta maisto švarą ir kokybę. Sertifikatai įrodo, kad maistas auginamas ekologiškai, procese naudojamos tik natūralios organinės trąšos, ir patvirtina, kad ekologiškas maistas auginamas ir gaminamas be kenksmingų chemikalų ir saugant mūsų planetą.
Socialinėje medijoje sklando tokia istorija: „Mama iš kaimynės vis pirkdavo pomidoriukus ir atnešdavo man. Sakydavo, kad sodininkė pati juos augina, o pomidoriukai labai sveiki, ekologiški, su vitaminukais. Aš, būdama ganėtinai skeptiška, paprašiau mamos pasidomėti, kas ten per vitaminukai. Toji atnešė lenkišką cheminių trąšų pakuotę „Witaminy dla twojej rosliny” (liet. Vitaminai jūsų augalams)“. Ši istorija iliustruoja tai, kad daržininkai ne visada supranta, kas ta ekologija.
Antrasis mitas: užauginti ekologiškus produktus kainuoja kelis kartus brangiau
„Per brangu“ – tokį atsakymą dažniausiai išgirsime paklausę, kodėl žmonės neperka ekologiškų produktų. Tokia situacija formuoja ir bendrą nuomonę, kad ekologišką produkciją pagaminti kainuoja kelis kartus brangiau.
Galbūt nustebsite, bet įprastame ūkyje būtent trąšos ir chemikalai augintojams kainuoja brangiausiai. Jie sudaro 60–70 proc. tokios produkcijos savikainos. Per pastaruosius 10 metų cheminių trąšų suvartojimas išaugo 3 kartus. Tai kainuoja didelius pinigus ir prisideda prie didesnės išaugintų produktų kainos.
Ekologijos iššūkis – tik organinės trąšos ir kova su kenkėjais be chemijos. Pagrindinės investicijos skiriamos naujausioms technologijoms, pavyzdžiui, mechaniniam piktžolių akėjimui, kuriuo galima pašalinti net 90 proc. piktžolių. Šis procesas žymiai kruopštesnis ir reikalaujantis daugiau pastangų nei cheminių medžiagų naudojimas.
Trečiasis mitas: neįmanoma sudaryti mitybos raciono tik iš ekologiškų produktų
Šį mitą, bent jau kol kas, mūsų šalyje sunku paneigti. Žmonės neturi vartojimo įpročio, nes prekybos lentynose vis dar sunku rasti ekologiškų produktų, nėra plataus asortimento, vartotojams trūksta žinių apie ekologiją ir, galiausiai, šios produkcijos kaina jiems pasirodo per didelė.
Ekologiška mityba nėra mada, tai gyvenimo būdas, kurį renkasi vis daugiau žmonių pasaulyje. Geriausias to pavyzdys – Skandinavijos šalys. Švedai jau gerą dešimtmetį kalba apie sąmoningą ir atsakingai gyvenančią kartą, kurią vadina LOHAS (Lifestyle Of Health And Sustainability). Šios kartos žmogus rūšiuoja šiukšles, siekia naudoti gamtai draugiškus ir atsinaujinančius energijos šaltinius, atsakingai vartoja, maitinasi ekologiškai, mėgsta lėtą, „žalią“ gyvenimo būdą, rūpinasi savo bei šeimos sveikata ir ilgaamžiškumu. Dabar Švedijoje LOHAS vartotojų yra beveik 40 proc. ir jų skaičius sparčiai auga.
Švedijoje vykdomos visuomenės švietimo kampanijos, kurios keičia žmonių požiūrį į savo mitybą. Kaip pavyzdį galima paminėti prekybos tinklo „Coop“ eksperimentą, kai pakeitus vienos šeimos maistą tik ekologiškais produktais tyrimai parodė drastišką kenksmingų cheminių medžiagų sumažėjimą šeimos narių organizmuose. Tai buvo viena sėkmingiausių komunikacijos kampanijų, kuri prisidėjo prie ekologiškų produktų paklausos augimo.
Savo akimis teko matyti, kad Skandinavijos avialinijos „SAS“ klientams lėktuvuose tiekia tik ekologišką maistą. Tačiau ne tik Skandinavijoje, bet ir kitose Europos šalyse per pastarąjį dešimtmetį ekologiško maisto suvartojimas išaugo beveik 3 kartus, o JAV rinkoje net 4 kartus. Kasmet augantis ekologiško maisto poreikis rodo, kad ekologija pasikliaujančių žmonių ratas visame pasaulyje ateityje tik plėsis.