Bulvių istorija – nuo ignoravimo iki draudimų
Į mūsų šalį bulvės atkeliavo per Lenkiją ir Prūsiją kiek anksčiau, tačiau dvaruose ir valstiečių ūkiuose plačiau pradėtos auginti tik XVIII a. antrojoje pusėje, rašoma atsiųstame pranešime. Maža to, iki pat XVI a. bulvės buvo valgomos tik vienoje valstybėje – Airijoje. Kitose šalyse jos arba nebuvo auginamos visai, arba jomis šėrė galvijus ir nenaudojo maistinėms reikmėms.
Įdomu tai, kad prancūzai vienu metu buvo uždraudę auginti bulves, remdamiesi tuo, kad jos gali sukelti įvairias ligas. Šį teiginį paneigė ir vertingas bulvių maistines savybes atskleidė prancūzų agronomas ir vaistininkas A. O. Parmantjė, kuris taip pat išrado technologiją, kaip iš cukrinių runkelių pagaminti cukrų, įkūrė duonos kepimo mokyklą ir tyrinėjo produktų užšaldymo bei konservavimo metodus.
Šiandien bulvės – vienas pagrindinių kasdien vartojamų maisto produktų. Nepaisant to, kad daugiausia bulvių statistiškai suvartoja amerikiečiai, didžiausią jų kiekį užaugina kinai. Prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertės Aistės Rasmussen teigimu, pasaulyje šiuo metu yra pačių įvairiausių rūšių – baltų, geltonų, rausvų, mėlynų, juodų, įvairaus dydžio, spalvų bei skonių. Beje, skonis labiausiai priklauso nuo veislės, auginimo ir laikymo sąlygų.
Renkasi vietinių ūkininkų produkciją
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė pastebi, kad pirkėjų krepšeliai bulvėmis dažniau pildomi žiemą. Tačiau, jos teigimu, pavasaris ir vasara nedaug atsilieka, kadangi būtent šiais metų laikais žmonių žiemos atsargos pamažu senka ir jiems reikia jas papildyti šviežia produkcija.
Kiekvienais metais prekybos tinklas vidutiniškai parduoda apie 6 500 tonų bulvių, kurių didžioji dalis atkeliauja iš Lietuvos ūkininkų. Populiariausios iš jų – Vineta, Borvina, Laura, Soraya. Prekybos tinklo parduotuvėse taip pat galima įsigyti bulvių, atkeliavusių iš tolimojo Maroko, Egipto, Graikijos, Italijos ir Ispanijos.
„Anksčiau žmonės bulvių patiekalus vertindavo dėl to, kad tai – lėtai virškinamas ir sotus maistas, kuris, ypač dirbant laukuose suteikdavo energijos visai dienai. Šiais laikais į bulves žiūrima šiek tiek kitaip ir ieškoma egzotiškesnių skonių. Bulvės iš esmės išsiskiria savo neutraliu skoniu, jos tinka tiek prie mėsos, tiek prie sriubos ar įvairių mėsos patiekalų, todėl nenuostabu, kad lietuviai jas ypač vertina ir perka“, – sako B. Čaikauskaitė.
Savaitgalio virtuvėje – bulvių patiekalai
Maisto ekspertės A. Rasmussen teigimu, ruošiant bet kurį patiekalą iš bulvių labai svarbu visuomet stebėti, kad bulvės neišvirtų pernelyg minkštos ir neprarastų formos.
„Jei norite, kad verdamos bulvės nesukristų, nupilkite truputį verdančio vandens ir vietoje jo įpilkite šalto. Vandens, kuriame virė bulvės, neišpilkite, nes jį drąsiai galite panaudoti sriuboms arba padažams gaminti. Virtos bulvės bus skanesnės, jeigu į vandenį, kuriame jos verda, įdėsite česnako skiltelę, svogūno gabaliuką arba lauro lapelį“, – sako A. Rasmussen.
Maisto ekspertė pataria – jei bulves kepsite orkaitėje, apšlakstykite jas alyvuogių aliejumi ar ištirpintu sviestu ir gerai išmaišykite. Tokiu būdu išgausite neapsakomai gardų aromatą.
„Orkaitėje kepamas bulves galite apibarstyti smulkiai tarkuotu kietuoju sūriu. Taip pat galite sumažinti kaitrą iki maždaug 170°C laipsnių ir leisti bulvėms laisvai kepti apie 20 min. Tuomet apverskite jas ir kepkite dar apie 20 min. Apibarstykite mėgstamiausiomis prieskoninėmis žolelėmis – visa tai bulvėms suteiks išskirtinio skonio“, – pasakoja maisto ekspertė ir dalijasi keliais patiekalų iš bulvių receptais.