Pasakė, kiek mėsos per savaitę žmogui reikia suvalgyti, – lietuviai PSO rekomendacijų kol kas nesiklauso

Nuo 2014 metų vykstantis pasaulinis augalinio sausio iššūkis jau devintą kartą kviečia visuomenę metus pradėti mėnesį vartojant tik augalinės kilmės maistą. Toks iššūkis, pasak specialistų, naudingas ne tik sveikatai, bet ir aplinkai, kurioje gyvename, bei gyvūnams. Išbandyti veganišką mitybą praėjusiais metais pasaulyje pasiryžo daugiau nei 629 tūkst. žmonių. O apie šios mitybos naudą kalba ir Lietuvos organizacijos.

Lietuviai masiškai vartoja mėsą

Mūsų šalyje žaliavalgių restoranai ar įvairiausi alternatyvūs produktai prekybos centrų lentynose ėmė rastis palyginti neseniai. Visiškai atsisakyti mėsos pasiryžta labai nedidelė dalis šalies gyventojų, o mėsą kelis kartus per dieną ant valgomojo stalo išvysti galime daugelyje Lietuvos virtuvių.

Pasak organizacijos „Gyvi Gali“ vadovės Medos Šermukšnės, lietuviams iš tiesų dar yra kur pasitempti. Vienas šalies gyventojas per metus vidutiniškai suvalgo apie 90 kg mėsos. O Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti vos 30 kilogramų.

„Tai galima sakyti, kad mes mėsos valgome tris kartus daugiau nei rekomenduojama. O Europos Sąjungoje tie rodikliai yra šiek tiek geresni. Jeigu gerai pamenu, suvartojama apie 70 kg, tačiau vis tiek tai ženkliai per daug, nei kad yra rekomenduojama“, – sako specialistė.

Perteklinis gyvulinės kilmės produktų vartojimas ne tik prisideda prie įvairių ligų vystymosi, bet ir turi didžiulę įtaką aplinkos taršai. Gyvulininkystė, pasak M. Šermukšnės, yra viena taršiausių industrijų.

„Ji atsakinga ne tik už mums jau įprastas CO2 emisijas, kurias mes linksniuojame jau daugelį metų, tačiau ir deforistifikaciją, tai reiškia – miškų kirtimus. Be to, tam, kad užaugintume mėsą, mes turime sunaudoti begales resursų.

Žmonių pasaulyje yra 8 milijardai, o kiekvienais metais, jei skaičiuotume tik žemės gyvūnus, jų nužudoma apie 70 mlrd., jeigu visus gyvūnus, įskaitant ir vandens, – iš viso per metus nužudoma apie 800 mlrd. Tai – šimtus kartų daugiau negu yra pačių žmonių, o gyvūnus reikia išmaitinti. Tai mes tuos resursus vietoje to, kad patys suvartotume, skiriame gyvūnams ir tada juos valgome“, – stebisi pašnekovė.

Organizacijos vadovė taip pat pabrėžia, kad viena taršiausių mėsos rūšių – jautiena. Karvės į aplinką išskiria daug metano dujų. Tačiau, pašnekovės teigimu, renkantis mažiau taršią mėsą reikėtų nepamiršti ir gyvūnų gerovės.

„Dažnai pradedame galvoti, kad aš gal pasirinksiu kažkokią mažiau aplinkai taršią mėsą ir tada pasisuku į žuvis arba vištas, bet tuomet suvalgau daugiau individų. Tam, kad mes suvalgytume kažkokį skaičių kilogramų mėsos, mums reikia daugiau gyvūnų. Tad visada reikia tuos dalykus bandyti pasverti, tiek iš aplinkos, tiek iš sveikatos, tiek iš etinės pusės.

Mano siūlymas – galvoti labiau ne apie tai, kokią mėsą rinktis, bet kaip pakeisti ją kažkuo ir kaip atrasti kitus produktus, kurie padėtų mums valgyti labai skaniai, sveikai ir palankiai tiek aplinkai, tiek gyvūnams, tiek sau. Žodžiu, kad visiems būtų gerai“, – aiškina ji.

Alternatyvų daugėja

Anot „Nestlé Baltics“ Maisto verslo vadovės Vilmos Kapočienės, prie iniciatyvų, skatinančių vartoti mažiau mėsos, jungiasi ir verslas. V. Kapočienės teigimu, gamintojų siūlomos alternatyvos gali palengvinti gyventojų siekį į savo mitybos racioną įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų ir sumažinti ar netgi visai atsisakyti gyvulinės kilmės patiekalų.

„Mes žinome, kad vartotojai Lietuvoje mėsą renkasi tikrai labai dažnai. Galėčiau sakyti, kad valgo praktiškai tris kartus per dieną: pusryčiams renkasi gyvulinės kilmės produktus, pietums ir vakarienei – vieną iš mėsos patiekalų arba salotas su mėsa. Tai tam, kad kelias būtų lengvesnis, mes norime prisidėti prie alternatyvų, siūlydami augalinės kilmės produktus“, – sako ji.

Bendrovė vartotojams siūlo pieno, mėsos, tuno ar netgi kiaušinio pakaitalus. Vartotojai, valgydami šiuos produktus, gali sėkmingai laikytis veganiškos mitybos principų. Vis dėlto, šias alternatyvas vis dar renkasi itin mažas procentas šalies gyventojų. Pasak pašnekovės, tam, kad pasaulis gyvuotų ir gyventume tokioje planetoje, kokioje esame pratę, turime čia ir dabar imtis pokyčių.

„Valgančių mažiau mėsos arba besirenkančių bemėsę mitybą skaičius yra labai mažas. 2020 metų duomenys rodo, kad tokių žmonių yra tik 6 proc. Mačiau ir naujesnius duomenis – skaičius juda link 8 proc. Tad vartotojai tikrai vis dar renkasi tradicinę mitybą, o mėsos suvartojimas yra labai didelis.

Aš asmeniškai visada esu už balansą, tad įvedus daugiau daržovių į kiekvienos dienos racioną, tikrai būtų daug sveikiau. Perteklinis mėsos, pieno ar kitų gyvulinės kilmės produktų vartojimas yra susijęs su lėtinėmis ligomis. Tad tikrai žmonės turėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą.

Ir, aišku, mes taip pat valgydami daug gyvulinės kilmės produktų kenkiame planetai, kurioje gyvename. Šiandien mes ne veltui susiduriame su karščiu, vėtromis ar žemės drebėjimais, o tada klausiame, kodėl tai vyksta. Pasekmes matome čia ir dabar ir visada galvojame, kad tai vyksta dėl kažkokių kitų priežasčių, nepriklausančių nuo mūsų. Tai galime pradėti šiandien, dabar, mažais žingsniais prisidėti prie pokyčių“, – aiškina V. Kapočienė.

Praktiniai patarimai

Organizacija „Gyvi Gali“ savo „Facebook“ paskyroje dalijasi ir dr. Kristof Dhont, Kento universiteto Psichologijos mokyklos psichologo, besispecializuojančio žmonių ir gyvūnų santykiuose, patarimais, kaip įveikti psichologinį ir socialinį spaudimą, kad augalinės mitybos iššūkis praeitų sėkmingai:

1. Pasiruoškite: skirkite laiko prekybos centrų su augalinėmis alternatyvomis paieškoms, raskite paprastų ir skanių receptų, pasiruoškite augalinių produktų pirkinių sąrašą.
2. Atraskite augalinę mitybą žingsneliais: nepradėkite nuo sudėtingų receptų ar egzotiškų ingredientų, išbandykite naujus produktus pamažu, „veganizuokite“ savo mėgstamus patiekalus ir išlaikykite paprastumą.
3. Ugdykite ir motyvuokite save: sužinoję daugiau apie augalinės mitybos naudas, turėsite aiškesnį pagrindą, kodėl priėmėte tokį pasirinkimą.
4. Susiraskite draugą veganą: jums bus daug lengviau ir maloniau, jei savo kelionėje nebūsite vienas ir galėsite pasidalinti savo patirtimi su kuo nors kitu; taip pat galite rasti draugišką ir palaikančią bendruomenę internete, įskaitant ekspertus mentorius, kurie gali padėti jums su praktiniais patarimais ar papildoma informacija. Dar nevėlu prisijungti prie mūsų organizuojamos augalinių atradimų programos NORI GALI.
5. Bendraukite aiškiai ir užjaučiančiai: informuokite kitus apie savo pasirinkimą ir paaiškinkite priežastis, tačiau venkite moralizuoti, nes tai bus sutikta priešiškai. Jums gali praversti Melanie Joy filmukai.