Dažnai teigiama, kad valgyti ledus sveika, nes juose yra būtinųjų aminorūgščių, kalcio, kalio, fosforo bei vitaminų A, B, D, E ir P, tačiau kartais pamirštama paminėti, jog šiuolaikiniuose valgomuosiuose leduose yra didelis kiekis cukraus ar jo pakaitalų, t. y. greitai pasisavinamų angliavandenių, kurie gali kenkti mūsų sveikatai, bei maisto priedų.
Kai ledai yra natūralūs, pavyzdžiui, pagaminti namuose, jie gali būti vertingų maistinių medžiagų kupinas desertas. Tiesa, cukrų tikrai neišvengsime, nes koks gi be jų desertas, tačiau svarbu ir tai, kas ledų porcijoje yra ir be cukraus.
Pramoniniu būdu pagaminti mums įprasti ledai – plombyras, sorbetas, šerbetas. Tačiau dabar atsiranda vis naujų, kurie net nepatenka į šias kategorijas. Pavyzdžiui, ledai iš avižų pieno, beržų sulos ar kokoso pieno. Straipsnio komentaruose pasidalinkite, ką įdomaus esate atradę šioje srityje, nes šiandien esama tiek daug ledų rūšių, kad nebespėju visų naujovių sekti.
Kaip išsirinkti sveikesnius ledus: skaitykite etiketas
Jei skaitote šį straipsnį, reiškia skaityti mokate, taigi pastarąjį gebėjimą galite panaudoti siekdami išsiaiškinti, kas ledų porcijos etiketėje parašyta mažomis raidėmis. Atkreipkite dėmesį į keletą dalykų:
1. Ilgas maisto priedų sąrašas rodo prastesnę kokybę
Patartina rinktis kuo mažiau sudedamųjų dalių turinčius ledus. Ilgas maisto priedų sąrašas rodo prastesnę kokybę. Jei jau nusprendėte pasirinkti sveikesnius ledus, prie šaldiklio parduotuvėje pastovėkite šiek tiek ilgiau ir palyginkite etiketes tarpusavyje. Geriau pasirinkite mažesnį kiekį ledų, bet su trumpesniu „E“ priedų sąrašu ir natūraliais priedais.
2. Pirmiausia paminima didžiausią produkto dalį sudaranti sudedamoji dalis
Etiketėje visuomet pirmiausia paminima didžiausią produkto dalį sudaranti sudedamoji dalis, o paskutinis įrašas žymi ingredientą, kurio kiekis yra mažiausias. Pavyzdžiui, jei tai – plombyras, pirmasis neturėtų būti minimas vanduo, o tikras pienas, grietinėlė, tačiau ne kiti produktai.
3. Vaisiniai ledai
Tie, kurie mėgsta vaisinius ledus, neretai jaučiasi darantys sveikesnį pasirinkimą, tačiau pirktiniai vaisiniai ledai ne visada yra mažesnio kaloringumo nei pieniški, o kartais net turi didesnį cukrų kiekį. Pasitaiko, kad jų sudėtyje yra tik 2 proc. sulčių ar net visai jų nėra, o visa kita – vanduo, gliukozės sirupas, dažikliai, kvapikliai ir kiti maisto priedai. Todėl svarbu, kad vienos pagrindinių vaisinių ledų sudedamųjų dalių būtų natūralios sultys, o dar geriau – vaisių tyrė. Taigi tikri vaisiniai ledai, sorbetas ir šerbetas, skiriasi pagal vaisių, t. y. jų sulčių, minkštimo ir tyrės, kiekį. Daugiausia pastarųjų yra vaisiniuose leduose:
Vaisinius valgomuosius ledus sudaro ne mažiau kaip 20 proc. vaisių arba ne mažiau kaip 2,5 proc. koncentruotų jų sulčių. Tokius vaisinius ledus, naudojant ledų formeles, paprasta pasigaminti ir namuose.
Sorbete vaisių turi būti ne mažiau kaip 25 proc., o pieno ir jo sudedamųjų dalių nėra.
Šerbeto sudėtyje – ne mažiau kaip 10 proc. vaisių tyrės, 20 proc. – sausųjų medžiagų ir 1 proc. – riebalų.
Gali būti, kad kuo mažiau vaisių, tuo daugiau bus kvapiklių, dažiklių ir skonio priedų. Taigi skaitykite atidžiai.
4. Ledai su glaistu
Ledai su glaistu. Tobula, jei glaistas būtų natūralus šokoladas ar kakavos sviestas. Nuoširdžiai kalbant, nesu tokių mačiusi, bet gal jau yra? Jei tokių rasite, pasidalinkite žinia ir su manimi. Dažniausiai glaisto sudėtyje – cukrūs, augaliniai riebalai, turintys kenksmingų transriebalinių rūgščių, ir įvairūs maisto priedai. Todėl pati asmeniškai dažniausiai renkuosi ledus be glaisto.
5. Šokoladiniai ledai ar kakaviniai ledai
Valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad neretai vartotojai klaidinami, kai etiketėje užrašoma: „Šokoladiniai ledai“, nors tai būna tik kakavos milteliais nudažyti ledai. Tokie ledai turi būti vadinami kakaviniais. Šokoladiniai ledai – tai tie, kurių sudėtyje yra šokolado ar jo sudedamųjų dalių. Tai aiškiai matyti perskaičius produkto sudėties aprašą.
6. Pienas ar pieno milteliai?
Kalorijų prasme, taigi ir kalbant apie svorio korekciją, nėra skirtumo, ar bus naudojamas pienas ar jo milteliai. Tačiau dėl geresnio skonio ir vertės rekomenduojama rinktis iš natūralaus pieno ar grietinėlės pagamintus ledus. Visais atvejais produktas yra tuo sveikesnis ir jo maistinė vertė tuo didesnė, kuo jis mažiau apdorotas.
Kad būtų lengviau suprasti, galime palyginti šviežiai spaustas ir „natūralias“ sultis, parduodamas pakeliuose, pagamintas iš vaisių koncentrato. Pastarosiose vandens bei kietųjų medžiagų kiekis toks pats kaip ir natūraliose, bet maistinė vertė, poveikis sveikatai bei skonis – skiriasi. Teigiama, jog pieno miltelių gamybos proceso metu dalis vertingų pieno baltymų suyra, taigi teigti, kad pieno milteliai – tai tas pats, kas pienas, ar grietinėlės milteliai lygiaverčiai grietinėlei, negalima.
7. Pieno riebalai ar jų pakaitalas – augaliniai riebalai
Kartais leduose pieno riebalai keičiami pigesniais, menkaverčiais augaliniais riebalais. Pridedant pastarųjų, pakinta valgomųjų ledų struktūra bei skonis. Kalbant apie riebalus, viena teorija teigia, kad mažesnis sočiųjų riebalų (kurie yra piene) kiekis yra geriau, kita vertus, pieno riebalus keičiant menkaverčiais augaliniais hidrogenizuotais aliejais poveikis sveikatai tikrai yra neigiamas. Šie pridėti augaliniai riebalai nėra nesočiųjų riebalinių rūgščių šaltinis, kaip kai kurie įsivaizduoja. Juose yra pakitusių riebalų (transriebalų), veikiančių kaip kancerogenai (didėja vėžio rizika), jie gali skatinti uždegimus, didinti „blogojo“ (MTL) cholesterolio ir mažinti „gerojo“ (DTL) cholesterolio lygį. Tiesa, nuo 2020 metų transriebalų naudojimas Lietuvoje stipriai ribojamas.
Be to, pridedant augalinių riebalų keičiasi valgomųjų ledų struktūra bei skonis. Siekdami atkurti natūralių ledų skonį pramonininkai naudoja daugiau maisto priedų, nei gamindami natūralesnius ledus.
8. Ledai su uogiene
Kai renkatės valgomuosius ledus su uogiene, skaitykite jos sudėtį. Jei visus žodžius suprantate – situacija geresnė – priedai natūralūs, o jei pridėtoje uogienėje yra didžiulis kiekis cukraus, mažai uogų, bet daug sintetinių maisto priedų: dažiklių, aromatinių medžiagų bei kitų, tuomet verta paieškoti alternatyvos.
9. Užrašas „braškių skonio“ ar „obuolių skonio“ nereiškia, kad leduose šių vaisių yra
Tai reiškia, kad į juos pridėta braškių ar obuolių kvapo, skonio ir spalvos. Jei būtų natūralūs ledai iš braškių, taip ir būtų parašyta: „su braškėmis arba braškiniai ledai“.
10. Ledų kaloringumas
Atkreipkite dėmesį į ledų porcijos kaloringumą, t. y. ne tik 100 g, bet ir visos porcijos, nes ji gali sverti ir mažiau nei 100 g arba siekti net ir 250 g. Ledai gali būti „lengvas“ desertas, pavyzdžiui, kai porcija – 80-100 kcal, arba didokas valgymas, kai ledų porcijos kaloringumas sudaro net 360 kcal. Įsivaizdavimui – keleto konkrečių ledų 100 gramų kaloringumas:
vanilinis grietinėlės plombyras – 155 kcal,
ledai su karamelės įdaru – 170 kcal,
ledai su šokolado glaistu ir riešutais – 274 kcal
plombyras su uogiene 350 kcal
Palyginimui – 100 gramų lašišos, vertinamos dėl omega-3 riebalų rūgščių, turi 202 kcal.
Kai įsigyjate dėžutę ledų ir porcijas išdalinate namuose, gerai pagalvokite, kiek ledų dedatės į desertinį indelį.
11. Ko atsisakysite, kai valgote ledus?
Jei jums aktualus svorio klausimas (metate ar stengiatės jį išlaikyti nepakitusį) ir valgote ledus, tai antroje dienos pusėje atitinkamai turėtumėte sumažinti kito maisto kiekį. Taigi ledais mėgaujamės ne „po“ ar „tarp“ kitų valgymų, o „vietoje“ kažko. Priešingu atveju, vasaros pabaigoje Jūsų talija Jums „nepadėkos“.
12. Cukrų kiekis
Cukrų kiekis – svarbus tiek dėl sveikatos, tiek dėl figūros. Kuo jų mažiau – tuo geriau. Greta kaloringumo visuomet rasite parašytą ir cukrų kiekį 100 gramų.
13. Ligos, alergijos
Renkantis ledus svarbu atsižvelgti ir į tai, kokiomis ligomis sergate. Jei padidėjęs Jūsų cholesterolio lygis, sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, rinkitės ledus, turinčius mažesnį sočiųjų riebalų kiekį (nerekomenduojamas plombyras) ir mažiau cukrų.
Jei kankina alergijos, įvairios odos ligos – būtina vengti leduose esančių dažiklių ir kitų maisto priedų, kurie veikia organizmą kaip pseudo alergenai, t. y. patys nealergizuoja, bet paaštrina visas esamas alergijas. Alergiški žmonės turėtų atidžiai skaityti net ir pačių paprasčiausių valgomųjų ledų, pavyzdžiui, grietininių ledų be priedų, etiketes. Net ir tokiuose leduose gali būti riešutų ar kviečių pėdsakų.
Kaip pasigaminti ledus namuose
Ledus lengvai galite pasigaminti ir patys. Naminiai ledai – natūralūs ledai, sunku net būtų įsivaizduoti, kad kas nors į šį desertą dėtų sintetinių medžiagų – naudojami tik natūralūs priedai. Gaminant ledus namuose jokių ypatingų prietaisų nereikia. Ledų aparatas – smagu, jis leidžia išgauti malonesnę tekstūrą, tačiau jis nėra būtinas. Pavyzdžiui, natūralių sulčių ledams pakanka formelių, kurias rasite bet kuriame didesniame prekybos tinkle. Produktai, iš kurių gaminami naminiai ledai, įprasti dažnoje virtuvėje. Tokių ledų įvairovė didžiulė:
- Plombyras, kai naudojami grietinėlė, kiaušinio tryniai, pienas, vanilinis cukrus, druska.
- Varškės ledai ar jogurto ledai.
- Natūralus sorbetas: vaisiai, medus, žaliosios ar įprastinės citrinos sultys, tarkuota citrinos žievelė (tik ekologiška) ir kita.
- Natūralių sulčių ar trintų kokteilių ledai.
- Bananiniai ledai.
- Ledai su avokadu.