Tai bus jau penktasis ciklo renginys – trys buvo surengti Vilniuje, o vienas Kaune, rašoma pranešime spaudai. Tai renginys, skirtas populiarinti veganizmą bei augalinę mitybą. „Jo idėją atsivežiau iš užsienio. Vakaruose panašūs renginiai organizuojami jau daugiau nei 30 metų ir sulaukia daugybės lankytojų“, – pasakojo „Vegfest LT“ sumanytoja, Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Ventė Viteikaitė. Pasak jos, veganų judėjimas visame pasaulyje sparčiai plinta, nuo šių tendencijų neatsilieka ir Lietuva.
Kalėdinės mugės lankytojai galės paragauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti mėsos ir pieno produktų pakaitalų, kitų pusgaminių, ekologiškų prekių, receptų knygų, virtuvės įrangos, natūralios kosmetikos, drabužių, papuošalų ir aksesuarų, veganų atributikos, prekių vaikams. Dalyvaus daugiau nei 70 įmonių iš Lietuvos ir užsienio. „Bus ir jau tapusių „vegfesto“ senbuviais, ir tų, kurie renginyje dalyvaus pirmą kartą“, – sake organizatorė. Pasak jos, šis renginys – puiki proga įsigyti neįprastų kalėdinių dovanų, be to daugelį prekių bus galima įsigyti pigiau nei parduotuvėse.
Mugės metu vyks ir paskaitų programa. Kauno technologijos universiteto profesorius semiotikas Dario Martinelli skaitys paskaitą „Veganizmas: idėja ir idealas“, kurioje apžvelgs veganų judėjimo istoriją bei pagrindines veganų filosofijos gaires. Iš Estijos atvyksta gydytojas Antsas Haavelas, skaitysiantis paskaitą „Veganinės dietos nauda vaikams“. A.Haavelas pats augina penkis vaikus.
Verslininkas bei verslo konsultantas Mike`as Hillas iš Jungtinės Karalystės skaitys paskaitą „Kaip įkurti ir vystyti veganišką verslą“. Pasak jo, artimiausiu metu augs tiek veganiškų prekių paklausa, tiek pasiūla – jis patars kaip atsirinkti ką siūlyti pirkėjams ir kokių svarbių verslo principų laikytis. O Europos gyvensenos medicinos asociacijos įkūrėjo ir prezidento Pauliaus Jaruševičiaus tema – „Augalinė mityba: etika ir sveikata“. Jis apžvelgs dėl kokių priežasčių žmonės dažniausiai renkasi veganizmą bei patars kaip užtikrinti, kad mityba būtų subalansuota ir nešlubuotų sveikata.
Be to veiks ir infostaliukas, prie kurio bus galima nemokamai gauti įvairių lankstinukų, kortelių su receptais, žurnalų, maisto pavyzdžių, kosmetikos mėginukų bei pasikonsultuoti su veganišką gyvenimo būdą pasirinkusiais renginio savanoriais.
Veganai mano, jog nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių, todėl atsisako mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių ir netgi medaus, vengia kailio ir odos dirbinių, nevartoja su gyvūnais išbandytos kosmetikos, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. Tačiau rinktis veganizmą skatina ne tik etiniai įsitikinimai, bet ir noras būti sveikam bei tausoti aplinką. Netgi itin konservatyvia laikoma Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad tinkamai subalansuota augalinė mityba yra sveikesnė už mėsišką, o mėsos gaminius netgi priskyrė pirmosios grupės kancerogenams – tai pačiai grupei priklauso ir tabako gaminiai, asbestas, radioaktyvieji elementai.
Didelę žalą gyvūnų auginimas maistui daro ir gamtai – gyvulininkystė ženkliai prisideda prie dirvožemio, vandens bei oro taršos, bereikalingo resursų švaistymo ir yra viena pagrindinių klimato atšilimo priežasčių.
Veganų judėjimo pradžia laikomi 1944 m., kuomet Jungtinėje Karalystėje buvo įsteigta Veganų bendrija. Vis dėlto labiausiai judėjimas išpopuliarėjo atsiradus internetui, o ypač – pastaraisiais metais. Jungtinėje Karalystėje veganų skaičius šiuo metu siekia daugiau nei pusę milijono, panašus skaičius ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o Izraelyje, kur veganų procentas gyventojų skaičiui – didžiausias pasaulyje, jau siekia milijoną. Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ suburta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia beveik 22.000 narių – tai didžiausia šalies veganų platforma internete.
Į augančią bendruomenę jau atkreipė dėmesį ir verslas – prekybos centruose atsiranda atskiros veganams skirtos lentynos, o maitinimo įstaigos į meniu įtraukia vis daugiau ir įmantresnių patiekalų be gyvūninės kilmės ingredientų.
„Dar prieš keletą metų grįžus į Lietuvą ir pasiteiravus apie veganiškus pasirinkimus, padavėjos tik gūžčiodavo pečiais, o šiandien tie patys restoranai ir kavinės jau turi veganiškus meniu“, – džiaugėsi Ventė. Permainos matomos ir kalbant apie „Vegfest LT“ renginius – pirmuosiuose renginiuose dalyvavo daugiausiai nedideli ir vidutinio dydžio verslai, o šiandien dalyvių sąraše – ir didelės, šalies mastu žinomos įmonės. „Į mane nuolat kreipiasi įvairūs verslai prašydami patarti ko galėtų pasiūlyti veganams – daug kas jaučia, kad dabar pats laikas užsiimti rinkos dalį ir jeigu lauks ilgiau, traukinys nuvažiuos“, – komentavo mergina.
Nors veganizmą rinktis yra daugybė priežasčių, kai ką gąsdina, neva veganiškas maistas – blankus. „Tai – visiška netiesa. Atvirkščiai – daug kas tapę veganais, tvirtina, kad niekuomet iki tol nevalgė taip įvairiai ir skaniai, atrado daug naujų produktų, skonių derinių, – pasakojo Ventė. – Būtinai ateikite į mugę ir tuo patys įsitikinsite.“
Įėjimas į renginį nemokamas.