Vaismedžiai išliko neišparceliuotose teritorijose
Vilniaus savivaldybės Želdynų skyriaus vadovė Giedrė Čeponytė sako, kad Vilniaus mieste nebuvo kurtas toks darinys kaip „miesto vaismedžių sodai“. Visos senosios obelys, ar jų grupės mieste yra miesto priemiesčių sodybinio užstatymo likučiai. Plečiantis miestui – nugriovus, namus, sodybas medžiai ir vaismedžiai, jei jie netrukdė infrastruktūrai, buvo paliekami ir obelys, kaip palyginti ilgaamžiai medžiai, liko gyvuoti toliau:
„Nemaži senieji buvusių sodybviečių sodai yra: Karoliniškėse, Pavilnių reg. parke – Pučkoriuose, Naujojoje, Vilnioje, Savanorių prospekte, gerosios Vilties gatvių aplinkoje, Šeškinėje ir kitur“.
Ji pridūrė, kad vaismedžių sodai yra išlikę prie dvarų, kurių teritorija nebuvo drastiškai išparceliuota pvz.: Rokiškyje, Žagarėje, kituose, mažesniuose miestuose..
„Vilniaus miesto parkai“ Kraštovaizdžio architektė Liubou Vinslovė aiškino, jog kiekvienas iš miesto parkų turi savo specifiką (miesto sodas, kaip Bernardinų, kur pasodinta daug žydinčių medžių, miško parkai – kaip Pasakų arba Lužių, kur pridygo miško obelų, slyvų ir panašiai): „Kiekvienas iš mūsų prižiūrimų parkų turi vyriausiąjį sodininką arba miškininką, kurie įsigilinę į planus ateičiai. Bendrai apie pokyčius parkuose kalbeti sunku, nes vienos teritorijos susijusios su kultūros paveldu, kitos turi miško-parko statusą ir jų strategijos yra visiškai skirtingos“.
Sodinami ten, kur nekelia pavojaus
Nors senojo modelio sodų, kokie jie buvo anksčiau, Vilniuje nebekuriama, šiuo metu šalia kitų medžių neužmirštama pasodinti ir obelų ar kaulavaisių medžių.
„Šiuo metu sodiname tikrai daug vaismedžių – paprastoji kriaušė, miškinė ir dekoratyvinė obelys, trešnės, slyvos. Sodinami šermukšniai, rečiau lazdynai. Prie gatvių dažniausiai sodinami medžiai, kurie nemezga vaisių, kiemuose ir skveruose – įvairovė gali būti didesnė, tačiau visą laiką atsižvelgiama į tai, kad vaisiai nekristų ant takų, suolų ir kitų žmonių lankomų vietų (sodinama atitraukus). Vaismedžiams tikrai ieškoma vieta mieste, tačiau ne vietoj, o šalia kitų medžių“, – kalbėjo G. Čeponytė.
Pasak jos, pačių vaismedžių sodų Vilniuje atkurti neplanuojama. Tačiau senieji vaismedžiai – saugomi ir daug kartų pasveriamas sprendimą dėl jų šalinimo
Vaismedžiai, skirtingai, nei kiti medžiai bei augalai, dažniausiai užaugina daug ir didelių vaisių, kurie gali kelti aplinkai. Anot Vilniaus savivaldybės atstovės, dėl šių priežasčių gerai apgalvojama – kokius medžius ir kur sodinti reikėtų.
„Miestui pritaikyti vaismedžiai nemezga arba mezga minimalaus dydžio vaisius, kuriuos mėgsta paukščiai, tačiau nėra didelio rūpesčio dėl jų rinkimo, valymo ar utilizavimo.
Senieji vaismedžiai – obelys ir/ar slyvos šiek tiek teršia savo vaisiais aplinką (tampa slidesni takai, jei vaisiai krenta ant jų, prie takų apsigyvena vapsvos ir pan.), tačiau savalaikis surinkimas sprendžia ir šią problemą“, – kalbėjo G. Čeponytė.
